Požiūris į Mirties bausmę Europoje ir JAV

Ištrauka

Požiūris į Mirties bausmę Europoje ir JAV
Namų darbas

Turinys
1.Įvadas........................................................................................................................................1
2.Istorinis kontekstas...................................................................................................................2
3.Etiniai mirties bausmės vertinimo aspektai...............................................................................3
4.Šiulaikinis požiūris į mirties bausmę Europoje ir JAV..............................................................4
4.1 Mirties bausmė Europoje.............................................................................................4
4.2 Mirties bausmė JAV...................................................................................................5
5.Išvados......................................................................................................................................7
6.Naudota literatūra.....................................................................................................................8
2

Įvadas
Mirties bausmė – tai bausmės rūšis, kuomet atimama gyvybė už nusikaltimą, pagal tam tikrus
numatytus įstatymus ir teisės aktus ir tik teismui nusprendus. Ši bausmės forma visuomet sukelia
daug diskusijų ir nepasitenkinimo tiek jos šalininkų tiek prieininkų pusėje. Žmogus iš prigimties yra
žinduolis, plėšrūnas, kuriam į kraują įaugę atimti gyvybę kitam, o taip pat ir keršto jausmas žmogui
nėra svetimas.
Nors žmogus tobulėja, tolsta nuo buvimo gyvūnu, tačiau mirties bausmė yra viena opiausių
pasaulio temų, netgi pati vakarietiškiausia valstybė – JAV dar nėra atsisakiusi tokios bausmės
formos ir ji iki šių dienų vykdoma didžiojoje dalyje valstybių. Po klausimo ar mirties bausmė yra
tikrai humaniškas bausmės būdas, vis dar daug abejonių kelią ir metodai kaip bausmė turėtų būti atliekama.
Valstybės priklausančios Europos Sąjungai ir Europos Tarybai jau yra panaikinusi mirties
bausmę savo šalyse ir skatina likusias valstybes atsisakyti šio žiauraus bausmės būdo, ypač dėl to,
kad klaidingi sprendimai gali tapti neatitaisomais.
Naujumas ir aktualumas: mirties bausmė – tai seniai egzistuojanti problema, tačiau pastaruoju
metu pastebimi itin nehumaniškai atliekami veiksmai, vykdant bausmę, kelia vis daugiau diskusijų
ar tokia bausmė išvis turėtų vis dar egzistuoti šiuolaikiniame pasaulyje ir pasigirsta vis daugiau
raginimų paskelbti moratoriumus mirties bausmei.
Problema: Šiandieniniame vakarietiškame pasaulyje vis dar egzistuojantis mirties bausmės vykdymas.
Tikslas: Išanalizuoti šiuolaikinį požiūrį į mirties bausmę Europoje ir JAV.
Uždaviniai: 1. Pristatyti mirties bausmės istorinį kontekstą;
2. Apžvelgti mirties bausmės etinius aspektus;
3. Apibūdinti šiuolaikinį požiūrį į mirties bausmę Europoje ir JAV.
Objektas: Požiūris į mirties bausmę Europoje ir JAV.
Šaltinių bazė: Šiame darbe analizuojama teorinė literatūra ir internetiniai šaltiniai.
Struktūra: Pirmojoje dalyje pristatomas istorinis kontekstas, iš kurio matome, kad ši bausmės
forma egzistuoja darnuo priešistorės; antrojoje dalyje pristatomas etiniai aspektai, aptariant kaip gali
būti vertinamas mirties bausmės procesas, Trečioji dalis padalinta į du poskyrius, kuriuose
apibūdinama kaip vertinama ir kaip veikia mirties bausmė Europoje ir JAV.

1.Istorinis kontekstas
Mirties bausmė kaip nubaudimas už tam tikrą nusikaltimą, aptinkamas dar gentinės
bendruomenės laikais. Susilaukti mirties bausmės buvo galima už įvairius nusikaltimus, tačiau greta
aptinkamos ir kitokios bausmės formos: fizinės bausmės, įkalinimas, materealinės bausmės,
ištrėmimas ir pan. Senovės Europoje už vagystes galėjo būti taikoma fizinė bausmė – tos galūnės
nukirtimas, su kuria buvo įvykdyta vagystė. Formuojantis valstybėms mirties bausmė ir toliau išliko
kaip baudimo forma. Pradedant gentine bendruomene, mirties bausmė nuo pat pradžių buvo
bendruomenės teisinės sistemos dalimi. Visgi dėl bendruomenių uždarumo, ir dėl menko
nusikalstamumo, mirties bausmė buvo retas reiškinys.
Kaimyninės gentys vardan bendro
sugyvenimo galėjo spręsti ginčus formaliais atsiprašymais, materialinėmis kompensacijomis, arba
kraujo kerštu, kuris šiais laikais geriau žinomas kaip vendeta. Ji pradėdavo veikti kai bendruomenės
negalėdavo išspręsti kilusių ginčų ir paskirti bausmės, arba net nesistengdavo to spręsti. „Gebėjimas
atkeršyti, rodydavo priešams (ir potencialiems sąjungininkams), kad deliktas prieš nuosavybę, teises
ir asmenis, nebus toleruotinas ir bus baudžiamas“