Požeminio vandens ir grunto užterštumo buvusioje naftos bazėje Šiaulių mieste analizė ir vertinimas

Ištrauka

Bakalauro baigiamasis darbas
Požeminio vandens ir grunto užterštumo buvusioje naftos bazėje
Šiaulių mieste analizė ir vertinimas

TURINYS
ĮVADAS 4
NAUDOJAMOS SĄVOKOS, SANTRUMPOS 6
LITERATŪROS APŽVALGA 7
1. BENDRA OBJEKTO IR VIETOVĖS CHARAKTERISTIKA 12
1.1. Padėtis ekosistemoje, jautrumas taršai 12
1.2. Ūkinės veiklos pobūdis ir sandėliuojamos teršiančios medžiagos 13
2. OBJEKTO GEOLOGINĖS IR HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS IR ŽEMĖS GELMIŲ 
UŽTERŠTUMAS NAFTOS PRODUKTAIS 15
2.1. Atliktų tyrimų apžvalga 15
2.2. Geologinių ir hidrogeologinių sąlygų analizė 16
2.3. Taršos vertinimo metodika 17
3. ATLIKTI TERITORIJOS TVARKYMO DARBAI IR JŲ REZULTATAI 18
3.1. Tvarkymo tikslai, uždaviniai ir metodika 18
3.2. Užterštos aplinkos valymas 19
3.3. Teritorijos būklė po jos valymo 22
4. LIKUTINĖS TARŠOS POVEIKIO GAMTINEI APLINKAI VERTINIMAS IR PREVENCIJA
22
4.1. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tinklas 22
4.2. Požeminio vandens pokyčių analizė pagal monitoringo duomenis 23
4.3. Likutinės taršos poveikio gamtinei aplinkai vertinimas ir prevencija 24
4.4. Naftos produktų migracijos gruntiniame vandeningame sluoksnyje prognozinis 
įvertinimas 26
4.5. Galimos priemonės taršos migracijos prevencijai 28
IŠVADOS 28
LITERATŪROS SĄRAŠAS 30
SANTRAUKA 32
SUMMARY 33
PRIEDAI 34

ĮVADAS
Hidrogeologinės aplinkos taršos židinių tyrimai Lietuvoje pradėti XX amžiaus septintojo
dešimtmečio pradžioje. Nemaži požeminio vandens ištekliai ir nedidelė antropogeninė tarša
Lietuvoje nekėlė hidrogeologams didesnių rūpesčių. Daugelyje šalių tuomet susiformavo griežtesnis
požiūris į teršiančių medžiagų patekimą iš taršos židinių į aplinką, palaipsniui pradėjo įsigalioti
įstatymai ir įvairūs valstybės institucijų patvirtinti normatyviniai dokumentai. Lietuvoje tuo
laikotarpiu buvo dvi institucijos, dirbančios požeminio vandens išteklių apsaugos srityje: Lietuvos
geologijos mokslinių tyrimų institutas ir Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijos (dabar „Artva“),
Lietuvos hidrogeologijos partija (Kadūnas ir kt., 2011).
Dar 1963 m. joje buvo įkurtas požeminio vandens apsaugos būrys, kurio svarbiausia funkcija
buvo kontroliuoti kaip saugomas ir naudojamas gėlas požeminis vanduo. Iš pradžių tai buvo
epizodiniai tyrimai susiję su vieno ar kito taršos objekto poveikio aplinkai vertinimu. Kadangi
Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių kur gyventojams yra tiekiamas vien požeminis vanduo, tai
labai svarbios yra jo kokybės ir kiekybinės charakteristikos. Dažnai dėl neapdairaus ūkininkavimo,
išteklių naudojimo požeminis vanduo dalinai ar visai nebetinka gėrimui.
Šiuolaikinė gamtos tarša kelia vis didesnį nerimą visame pasaulyje. Naftos produktų (toliau –
NP) gavyba bei neatsakingas naudojimas kelia grėsmę gamtai. Tai gali turėti rimtų pasekmių
gruntui, bei požeminio vandens kokybei. NP tarša – ne retas atvejis ir Lietuvoje. Yra likusių
užterštų teritorijų nuo Sovietų Sąjungos laikų, kuriose buvo įrengti kariniai objektai, naudojami
naftos produktai. Zokniuose esantis karinis aerodromas yra puikus to pavyzdys. Per pastaruosius
daugiau kaip dvidešimt metų atskirose Zoknių karinio aerodromo dalyse Krašto apsaugos
ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pastangomis buvo atlikta nemažai taršos tyrimų,
įgyvendintos taršos izoliavimo priemonės, vykdyti ir tebevykdomi valymo ir tvarkymo darbai,
vykdomas požeminio vandens monitoringas (KAM 2024). Šios problemos aktualumas,
susidomėjimas užterštais objektais, bei atlikta praktika UAB „Grota“ lėmė šio darbo temą.
Darbo aktualumas:
Pagrindinis šio darbo tikslas – Zoknių buvusios naftos bazės grunto ir gruntinio vandens
užterštumo įvertinimas pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, taip pat pateikti užteršto
arealo plitimo prognozę iš neišvalytų į išvalytas teritorijas, bei poveikio aplinkai prognozę.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, bakalauriniam darbui buvo iškelti tokie uždaviniai:
Remiantis turimais duomenimis aprašyti Zoknių karinio aerodromo buvusios naftos bazės
taršos pavojingumą gruntiniam vandeniui
1.Surinkti ir sisteminti duomenis;
2.Įsisavinti teisinį reguliavimą užterštų teritorijų valymui;.
3.Išryškinti taršos dėsningumus vietovėje, įsisavinti jos vertinimo metodiką;
4.Išsamiai išnagrinėti hidrogeologines sąlygas;
5.Atlikti cheminę duomenų analizę sudarant grafikus, paveikslus, lenteles, kurie padės
glaustai pateikti turimą informaciją.
6.Įvertinti taršos arealo migraciją;