Populiacijų dinamika ir ją veikiantys veiksniai

Ištrauka

Turinys
Įvadas 3
I. Pagrindiniai populiacijų dinamikos rodikliai: 4
Populiacijų dinamika 4
Populiacijos individų gimstamumas 4
Populiacijos individų mirtingumas 5
Imigracija ir emigracija 6
II.Populiacijos augimą įtakojančios jėgos 7
III.Populiacijų gausėjimo modeliai ir gausumą reguliuojantys veiksniai: 7
Eksponentinis gausėjimo modelis 8
logistinis gausėjimo modelis 9
Populiacijos gausumą modifikuojantys ir reguliuojantys veiksniai 10
Išvados 11
Literatūros sąrašas 12
Internetinių puslapių sąrašas 12

Įvadas
Šį referatą sudaro trys dalys.Pirmojoje aptariami pagrindiniai populiacijų dinamikos rodikliai.
Antrojoje analizuojamos populiacijos augimą įtakojančios jėgos. Trečiojoje kalbama apie populiacijų
gausėjimo modelius ir jų gausumą reguliuojančius veiksnius.
Ši tema yra aktuali, nes populiacijų dinamikos ir gausumo tyrimai padeda nustatyti galimą tolesnį
populiacijų vystymą ir prognozuoti pasekmes. Pagrindinių populiacijos dinamikos rodiklių analizė svarbi
dabartiniu metu sparčiai didėjančiam žmonių skaičiui pasaulyje, nykstančių rūšių apsaugai. Pagrindinis
darbo tikslas yra išanalizuoti populiacijų dinamikos rodiklius ir atskleisti jų kitimo įtaką populiacijų
dydžiui. Svarbiausi uždaviniai:
1)išnagrinėti pagrindinius populiacijų dinamikos rodiklius;
2)aptarti populiacijos augimą įtakojančias jėgas;
3)išanalizuoti populiacijų gausėjimo modelius
4)susipažinti su populiacijų gausumą įtakojančiais veiksniais.

Populiacijos dydis – tai individų, sudarančių bendrą genofondą, skaičius (Mader, 1999). Kadangi jis
priklauso nuo schemoje pateiktų rodiklių, pirmiausia aptarkime juos.
Populiacijos individų gimstamumas
Gimstaumas- tai naujų individų skaičius, atsiradęs per laiko vienetą populiacijoje. Ekologijoje skiriami du gimstamumo tipai: maksimalus ir ekologinis.
Maksimalus, arba absoliutus gimstamumas- tai maksimalus naujų individų atsiradimas idealiomis aplinkos sąlygomis, kai nėra tiesiogiai ribojančių aplinkos veisnių. Toks gimstamumas būna pastovus.
Ekologinis gimstamumas reiškia populiacijos individų padidėjimą esant faktinėms aplinkos sąlygoms. Šis gimstamumo tipas nėra pastovus ir keičiasi priklausomai nuo populiacijos sudėties, dydžio bei aplinkos. Gimstamumas gali būti teigiamas arba nulinis. Skirtingų organizmų grupių gimstamumas yra nevienodas ir daugiausia priklauso nuo rūšies biologinių savybių. Pagal dauginimąsi per visą gyvenimo trukmę, išskiriama: monocikinės ir policiklinės rūšys.
Monociklinių rūšių paprastai trumpas amžius ir jos dauginasi tik vieną kartą. Polociklinės rūšys dauginasi arba duoda palikuonių kelis ar keliolika kartų.
I. Pagrindiniai populiacijų dinamikos rodikliai
Populiacija (lot. populatio, populus – liaudis, minia) – vienos biologinės rūšies genetiškai
skirtingų individų grupė, užimanti tam tikrą teritoriją arba erdvę, kurioje jie keičiasi genetine informacija
(Stravinskienė, 2003). Populiacijų lygmenį tiriantys ekologai pirmiausia domisi veiksniais, kurie daro
įtaką populiacijų didėjimui ir reguliuoja jų dydį.
Kiekvieną populiaciją galima apibūdinti pagal gimstamumą, mirtingumą, tankį, gausumą,
augimo greitį, vidinę struktūrą, imigraciją ir emigraciją. Populiacijas veikia biotiniai, abiotiniai ir
antropogeniniai veiksniai, todėl jos yra dinamiškos (kintančios). Pagindiniai rodikliai, kuriais
apibūdinama populiacijų dinamika yra gimstamumas, mirtingumas, imigracija ir emigracija. Galima
pateikti tokią schemą: