Popandeminės infliacijos ekonometrinis modeliavimas

Ištrauka

Popandeminės infliacijos ekonometrinis modeliavimas
Baigiamasis bakalauro darbas

Turinys
1 Įvadas 6
2 Literatūros apžvalga
3 Metodologija
3.1 SUR
3.2 3SLS
3.3 Teorinės lygtys
3.3.1 Atlyginimo lygtis
3.3.2 Kainų lygtis
3.3.3 Ilgojo laikotarpio kainų lūkesčių lygtis
3.3.4 Trumpojo laikotarpio kainų lūkesčių lygtis
4 Tyrimas
4.1 Duomenys
4.2 Pradinė duomenų analizė
4.3 Pirmasis modelis
4.3.1 Lygčių sistemos
4.3.2 Rezultatai Lietuvai
4.3.3 Rezultatai euro zonai
4.4 Antrasis modelis
4.4.1 Lygčių sistemos
4.4.2 Rezultatai Lietuvai
4.4.3 Rezultatai euro zonai
4.5 Liekanų analizė
5 Išvados bei rekomendacijos
6 Literatūra
A Naudota programinė įranga
B 3SLS pirmojo modelio priklausomų kintamųjų įverčiai
C 3SLS antrojo modelio priklausomų kintamųjų įverčiai
D Duomenų grafinis atvaizdavimas prieš transformacijas
E Vienetinės šaknies testų rezultatai
F Duomenų tvarkymo programinis kodas
G Lietuvos tyrimo programinis kodas
H Euro zonos tyrimo programinis kodas

Santrauka
Bakalauro darbe analizuojama popandeminė infliacija ir jos veiksniai Lietuvoje bei euro
zonoje. Tyrimo tikslas – ištirti nuo 2020 metų buvusios infliacijos dinamiką ir jos priežas-
tis, remiantis ekonometriniais metodais. Darbe remiamasi Bernanke ir Blanchard (2023)
straipsnyje pateikta teorine lygčių sistema, kuri vėliau modeliuojama naudojant SUR bei
3SLS metodus. Nors modeliai sudaryti naudojant duomenis nuo 2010 metų pradžios Lietu-
vai ir nuo 2005 metų pradžios euro zonai ir apima laikotarpį iki 2023 metų trečio ketvirčio,
pagrindinės išvados pateikiamos remiantis modelių dekompozicija nuo 2020 metų. Pastebė-
ta, jog dažnu atveju, SUR ir 3SLS metodų rezultatai yra labai panašūs, todėl dekompozicija
atlikta sudarytiems SUR modeliams. Apibendrinant, popandeminės infliacijos varomoji jėga
tiek Lietuvos, tiek euro zonos atveju buvo maisto bei energijos kainų šuolis, nors tam tikrą
vaidmenį turėjo ir atlyginimų dinamika, ypač Lietuvos rinkoje. Lietuvos atveju, infliacijos
lūkesčių kaitai didžiausią įtaką turėjo jų praeities reikšmės bei faktinio kainų lygio kaita.
Panaši tendencija išsilaikė ir nagrinėjant euro zoną.
Raktiniai žodžiai:popandeminė infliacija, euro zona, Lietuva, dekompozicija, ekonomet- riniai metodai, SUR, 3SLS

1 Įvadas
Infliacijos nagrinėjimas, ypač, kai ekonomika patiria tam tikrą šoką, pavyzdžiui, pastaraisiais
metais buvęs pandeminis laikotarpis, ar dabar vykstantis karas Ukrainoje, išlieka nuolat ak-
tualia tema, nes aukštesnis nei ECB taikomas tikslinis metinės infliacijos lygis kelia grėsmę
ekonomikos stabilumui ir gyventojų gerovei. Tai reiškia, jog aukštos kainos mažina vartojimo
galią, didina socialinę nelygybę bei gali lemti ekonominį nestabilumą šalyje ar ekonominėje
sąjungoje. Kadangi infliacijos priežastys yra įvairiapusės, būtina jas nagrinėti ir suprasti,
siekiant parengti veiksmingą ekonominės politikos planą infliacijos suvaldymui. Kainų stabi-
lumas Lietuvoje taip pat yra artimai susijęs su euro zona.
veikimo suvestinė redakcija”2008) leidinyje sakoma, jog “< > pagrindinis ECBS tikslas
yra palaikyti kainų stabilumą.” Šiuo metu apsibrėžtas infliacijos tikslas euro zonoje, taigi ir
Lietuvoje, yra 2 %. Šis siekiamas infliacijos lygmuo yra per mažas, jog pakenktų ekonomikai,
tačiau tuo pačiu metu vaidina ir saugiklio nuo defliacijos vaidmenį.
Kainų stabilumo siekimą visoje euro zonoje ir jos šalyse pastaraisiais metais apsunkino
2020 metais ištikusi pandemija, o vėliau ir 2022 metais prasidėjusi invazija į Ukrainą. Vy-
riausybė siekdama sušvelninti infliacijos pasekmes bei stiprinti energetinę nepriklausomybę
pristatė didžiausią Europoje pagal BVP dydį finansinį paketą, kuriame esančių lėšų paskir-
tis yra lengvinti energijos išteklių kainų šoką, didinti žmonių pajamas bei stiprinti Lietuvos
energetinę nepriklausomybę. Taigi, infliacijos priežasčių nagrinėjimas, svarbiausių aspektų
išskyrimas vaidina esminį vaidmenį siekiant priimti ekonominės politikos sprendimus, kurie
būtų veiksmingi ar atitiktų ekonominės sąjungos siekius.