Politinis medijų ir komunikacijos sistemų vystymosi kontekstas

Ištrauka

Individuali užduotis
Kanada
Politinis medijų ir komunikacijos sistemų vystymosi kontekstas

ĮVADAS
Kanada - antra didžiausia pasaulio valstybė pagal plotą, užimanti didelę Šiaurės Amerikos
dalį tarp Atlanto, Ramiojo bei Arkties vandenynų. Įkurta kaip britų bei prancūzų kolonija, 1982
metais Kanada tapo nepriklausoma valstybe. Šalies politinė sistema - konstitucinė monarchija. Ją
sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos, kuriose vyrauja dvi oficialios kalbos – anglų bei prancūzų.
Kanada – pramoninė ir technologiškai pažengusi šalis, stipriai priklausoma nuo prekybos su
Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šalies komunikacijos sektorių lemia trys pagrindiniai veiksniai:
artimi bei dažnai prieštaringi santykiai su JAV;
oficiali dvikalbystės politika;
viešas atsidavimas daugiakultūriškumo principui.
Dauguma to, ką kanadiečiai supranta apie savo politinius lyderius, partijas ir viešąją
tvarką, jie sužino iš žiniasklaidos, ypač televizijos, radijo ir laikraščių – pagrindinės informacinės
jungties tarp Kanados visuomenės ir politinės sferos. Žiniasklaida stengiasi paaiškinti valdžios
tikslus ir politiką, taip padėdama sutelkti visuomenę bei sustiprinti jos palaikymą, būtiną
efektyviems politiniams veiksmams. Taip pat žiniasklaida skiria daug dėmesio prieštaringai
politinei veiklai, padeda išaiškinti korupciją bei rūpinasi, kad politikai atsižvelgtų į visuomenės
nuomonę. Pranešdama apie politiką žiniasklaida padeda atsirinkti tas problemas, kurios reikalauja
daugiausiai visuomenės dėmesio.
Darbo tikslas – aptarti Kanados medijų ir komunikacijos sistemų vystymąsi politiniame kontekste.

Žiniasklaidos vartojimo kultūra
Jau seniai sakoma, kad dvi pagrindinės Kanados kalbų grupės gyvena atskiruose medijų
pasauliuose. Šis pastebėjimas taikytinas visai kultūros produktų grupei – nuo knygų iki
populiariosios muzikos – ir paskatino stebėtojus padaryti išvadą, kad Kanada yra padalyta į dvi
atskiras kultūros rinkas, kurios yra palyginti mažai skvarbios, tačiau atviras išoriniam skverbimuisi,
ypač iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Atsižvelgiant į televiziją, Richardas Collinsas apibūdina šią
temą trumpai: „Prancūzakalbiai žiūrovai retai žiūri angliškas Kanados programas ir anglakalbiai
žiūrovai dar mažiau žiūri prancūziškas Kanados programas. Bet abi Kanados kalbų grupės žiūri
daugybę amerikietiškų transliacijų.“ Vis dėlto reikia pažymėti, jog Kvebeko visuomenė teikia
pirmenybę vietinėms televizijos programoms, o ne importuotoms iš JAV, tuo tarpu angliškai
kalbantys kanadiečiai neturi tvirto pasirinkimo. Iš tikrųjų yra viešai pripažįstama, kad „CBC
French“ televizija suvaidino svarbų vaidmenį šiuolaikinio Kvebeko nacionalizmo plėtrai. Pasak
Balthazaro: „Kadangi Prancūzijos tinklas visais praktiniais tikslais buvo Kvebeko tinklu, „CBC“
stipriai prisidėjo prie to, kad prancūzakalbiai Kvebeko gyventojai būtų artimesni vienas kitam,
stiprinant Kvebeko sąmonę ir nacionalizmą. Pirmą kartą savo istorijoje Kvebeke gyvenantys
prancūzakalbiai kanadiečiai diena iš dienos stebėjo savo paties paveikslą, pernešamą iš vieno
provincijos galo į kitą.“ Nors prancūzakalbiai kanadiečiai televizoriuje regėjo savo atspindžius,
angliškai kalbantys kanadiečiai daugiausia matė amerikiečius. Geriausia, ką galima pasakyti
angliškajai Kanados televizijai, bent jau pastaraisiais metais, yra tai, kad ji aprūpino savo auditoriją
naujienomis, visuomeniniais reikalais, sportu, taip pat kai kuriomis svarbiomis dramos bei
pramoginėmis laidomis. Angliška televizija neturėjo tokio poveikio šaliai, kokį prancūziška
televizija turėjo Kvebeke, kur kai kurios programos pritraukdavo daugumą potencialių žiūrovų ir
tapdavo kasdienių pokalbių bei diskusijų objektu. Nepaisant to, abiejų kalbų grupių piliečiai ir
toliau didžiąją dalį naujienų gauna iš vietinių šaltinių, o tai yra svarbus pamatas politiniam
diskursui. Stebina tai, kad prancūzų ir anglų „CBC“ tarnybos, daugumai tikslų, geriausiai matomos
kaip atskiros institucijos, nepaisant bandymų naudoti šią korporaciją kaip vieną transliavimo
sistemą. Bėgant metams „CBC“ bandė pateikti programas abejomis oficialiomis kalbomis,
naudojant dvigubą filmavimą bei dubliavimą, tačiau retai pritraukdavo dideles abiejų bendruomenių
auditorijas. Neseniai korporacija, skatinama tiek finansinių motyvų, tiek nacionalistinių
susirūpinimų, pasiūlė nemažą kiekį jungtinių produktų, panaudodama dvikalbius užsienio
korespondentus. Vis dėlto prancūzakalbiai žiūrovai didžiąją dalį laiko praleidžia žiūrėdami vietines
programas, tuo tarpu anglakalbių žiūrovų televizijos patirtis išlieka smarkiai...