POLITINĖS PARTIJOS IR PARTINĖS SISTEMOS JŲ FUNKCIJOS, KLASIFIKACIJA

Ištrauka

POLITINĖS PARTIJOS IR PARTINĖS SISTEMOS: JŲ FUNKCIJOS, KLASIFIKACIJA
Politikos mokslo referatas

TURINYS
POLITINĖS PARTIJOS IR JŲ KLASIFIKACIJA 2
POLITINIŲ PARTIJŲ FUNKCIJOS 4
Partijų genezės modeliai 7
Istorija 8
Partijų istorija Lietuvoje 9
Partinės sistemos 9
Išvados 11
Literatūra 12

ĮVADAS
Šiuolaikinėse valstybėse yra politinių partijų, kurios labai svarbios valstybės valdyme.
Visuomenėje yra grupės, kurios susiburia specialiai politiniam veikimui. Partijas galima pavadinti
pilietinėmis struktūromis, veikiančiomis valstybinės valdžios sferoje. Jos yra tarpininkės tarp
pilietinės visuomenės ir valstybės. Kaip ir visi kiti politinės sistemos elementai, partijos dalyvauja
funkcijų artikuliavimo ir socialinių interesų agregavimo realizavime, tačiau tai joms antraplanė
veikla, o pagrindinė – valstybinių sprendimų priėmimo ir realizacijos mechanizmo įvaldymas.
Įgijusios tam tikras pozicijas valdžios sferoje, jos gali susitarti su tokiomis pat grupėmis,
atstovaujančiomis kitus socialinius interesus, pakeisti savo pirmapradę elgesio strategiją vardan
valdžios pozicijų išsaugojimo. Šiuolaikinė partija neatstovauja, kokio nors vieno socialinio
sluoksnio interesų (tuo užsiima interesų grupės) ji integruoja įvairius socialinius interesus, politinėje
sistemoje atlikdama valstybinės administracijos valdymo vaidmenį. Rinkimus laimėjusi partija
priversta atsižvelgti į įvairių gyventojų grupių interesus tam, kad išlaikytų savo valdžios
legitimumą, o taip pat, kad išsaugotų ją per būsimus rinkimus.
Darbo tikslai: Apžvelgti politines partijas ir partines sistemas.
Darbo uždaviniai:
Išanalizuoti politinės partijos definicija.
Išnagrinėti politines sistemas ir jų funkcijas.
Trumpai apžvelgti Lietuvos politinių partijų istoriją.

Politinės partijos ir jų klasifikacija
Partija – vienas iš pagrindinių šiuolaikinės visuominės institutų, be kurių būtų neįmanomas
atstovaujamosios demokratijos funkcionavimas. Nors jos tyrinėjamos jau beveik šimtą metų,
politinių partijų kilmė, savybės ir vaidmuo politiniame procese iki šiol tebėra teorinių disputų objektas.
Žodis partija (lot. pars, partis) reiškia visumos dalį. Jau senovės Romoje jis buvo vartojamas
politinei bendrijai apibūdinti. XVII a. vyravo nuomonė, kad partijos kenskmingos visuomenei, nes į
socialinį organizmą įneša nesantaiką. Tokio negatyvaus požiūrio priežastis buvo paplitęs
įsitikinimas, kad tik valstybė yra tautos suvereniteto reikškėja. Pirmųjų modernių partijų
užuomazgos XVII a. septintajame aštuntajame dešimtmečiais bei kitų pakraipų partijų kūrimasis,
vaidmens didėjimas demokratijoje laipsniškai keitė požiūrį į partijų vietą visuomenėje. Tik XX a.
atsiradus masinei visuomenei ir išplėtus visuotinį balsavimą, partijas imta pripažinti kaip
demokratijos atributą.
Yra daug partijų apibrėžimų. Vieną iš pirmųjų pateikė Benjamino Constanto. Pasak jo, partija
yra grupė žmonių, išpažįstančių bendrą doktriną, kuriuos vienija bendra ideologija, o pati
organizacija primena klubą. Anot Belmonto Burke'o, partija – tai žmonių organizacija, kurie
vienijasi pagal bendrą nacionalinių interesų supratimą. Anthony Downsui, partija – tai žmonių
komanda, siekianti kontroliuoti valdymo aparatą ir laimėti valdžią pagal pasiūlytą tvarką. Josephas
LaPalombara ir Jeffrey Andersonas partijas išsireiškia, taip - „ kiekvieną politinę organizaciją, kuri
turi savo pavdinimą ir formalią struktūrą, siejančia jos centrinius vadovaujančius organus su
vietiniais, kuri dalyvauja rinkimuose ir rinkimų būdu sugeba iškelti savoo kandidatus į oficialius
valdžios postus“. L. Morlino pabrėžė, kad politinės partijos yra esminis demokratizacijos
kompoonentas tuo požiūriu, kad jos yra tie politikos veikėjai, kurie „labiausiai gali formuoti,
išlaikyt, išreikšti ir sustiprinti požiūrius, susijusius su rėžimo teisėtumu ar neteisėtumu“.