POLITINĖ FILOSOFIJA IR KRITIKA 19-20a.

Ištrauka

Rašto darbas
POLITINĖ FILOSOFIJA IR KRITIKA: 19-20a.

‚‚ Ne tik kaip mastymo praktiką , mastymas yra praktika.Bet ir kūniška materiali veikla.‘‘ K.Marksas
Komunizmas ir Kapitalas rytuose
Maoizmas vyko (XX a. 3 deš.-1976). Mao Dzedongo vadovaujamos Kinijos komunistų partijos (KKP) sukurta socialinės revoliucijos strategija, marksizmą-leninizmą pritaikant Kinijos sąlygoms.Pagal Mao
Dzedongo revoliucijos teoriją, karinės ir politinės kovos centras iš miesto perkeliamas į
kaimą – tikėjo valstietijos, kaip svarbiausios revoliucinės jėgos, potencialu. Didelę reikšmę
teikė armijai. Siekiant tradicinę Kiniją paversti komunistine, iš pradžių taikė stalinistinį
socializmo kūrimo modelį, bet greitai pradėtos vykdyti labai radikalios politinės,
visuomeninės ir ūkinės reformos (greita žemės kolektyvizacija (1955), „didysis šuolis“,
„kultūrinė revoliucija“ ir kt.). Užsienio politikai būdinga kinocentrizmas – siekis vadovauti
komunistiniam pasauliui, tapti didžiąja valstybe. Po Mao Dzedongo mirties KKP vadovybė
atsisakė kraštutinių teiginių, bet jo idėjos ir toliau lieka privalomos partijai ir valstybei.
Maoizmas paplito ir už Kinijos ribų – pirmiausia jį perėmė daugelis Pietryčių Azijos šalių
komunistų partijų.

Marksizmas
Marksas klausėsi Hėgelio ir tapo hėgelistu. Yra du Marksai vienam asmenyje:
jaunasis ir subręndęs, jie labai skiriasi. Jaunojo Markso darbai laikomi netinkami.
Vakarų marksizmas buvo kitoks, jis orientavosi į jaunąjį Marksą. Komunizmas
nepripažino jaunojo Markso. Kai buvo išleistas „ Ekonominiai filosifiniai rankraščiai
Jaunasis Marksas: vaduojasi iš Hėgelio. kuria žmogaus filosifiją. Formuoja
pilietinės visuomenės problemą, tiria žmogaus esmę, asmens ir pilietines
laisves, žmogaus emancipaciją, humanizmą, demokratiją, pažymėtą
susvetimėjimo tyrimą.