Politikos egzaminui konspektas

Ištrauka

1 PASKAITA. Politikos teorija ir politinės sistemos
Politikos terminas atsirado Senovės Graikijoje. Tuo metu politiką suprato kaip viešųjų reikalų tvarkymą. Vėliau buvo atskirtos dvi sferos: Viešoji ir
privati (Koinion – visuomeniškumas, Idion – privatumas; res publica ir res priva)
XIX a. pradžioje kilo „Senojo“ liberalizmo idėjos (laisvė, „naktinio sargo“ vaidmuo). Liberalizmo doktrina pakito XIX a. vid. ir XX a. pradžioje atsirado
„Naujojo“ liberalizmo doktrina: esi laisvas veikti su sąlyga, jeigu nedarai žalos kitam.
Politika (Tarptautinių žodžių žodynas 2005 m.) :
1) Valstybinių reikalų tvarkymo teorija ir praktika;
2) Visuomeninės grupės, partijos veikla, kurios tikslas – legaliai 
užimti ir išlaikyti valstybės valdžią.
Politika (Merriam-Webster žodynas):
1) Apdairus ir išmintingas reikalų tvarkymas;
2) Pirmiausia materialiaisiais interesais grindžiamas valdymas ar 
procedūros;
3) Konkrečiomis sąlygomis iš daugelio alternatyvų pasirinktas 
konkretus veiksmų kursas ar būdas, darantis įtaką dabarties bei
ateities sprendimams.
4) Bendruosius (visuotinius) tikslus ir priimtinas procedūras 
apimantis aukščiausio lygio, ypač valstybės valdžios institucijų
planas.
Politika – tai universalus visuomenės organizavimo būdas, reguliavimo sistema, kuria siekiama palaikyti tvarką, vidinio ir išorinio pasaulio stabilumą
reguliuojant konfliktus. Galia, derybomis arba susitarimais grindžiama veikla, kuri atsiranda tada, kai žmonės ima veikti kartu. Reikalinga dėl to, kad yra
nepriteklius, objektyviai atsirandanti natūrali ir socialinė žmonių nelygybė. Reguliuodama žmonių santykius, remiasi teise, dorovės normomis, prievartos
institutais. Gali būti suprantama statiškai – kaip valstybės institucijų veikla, ir dinamiškai – kaip nuolatinis, nenutrūkstantis procesas.
Politika „Kaip akių dūmimas“
Jonathan Lynn ir Antony Jay [knyga Yes Prime Minister]: Iš tikrųjų parlamentaras tik mėgina atrodyti, tarsi jam rūpėtų nedarbas. Taip yra todėl, kad jis
baiminasi, jog neatrodo, kad jam iš tiesų rūpėtų nedarbas. [In Parsons, Wayne. Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. Vilnius, 2001.]
Harmon Zeigler: Politikoje, kaip ir gyvenime, labai retai viskas atrodo taip, kaip yra iš tikrųjų. [In Zeigler, Harmon. Politinė bendruomenė. Kaunas, 1993.]
Esminiai politikos bruožai:
1. Viešųjų reikalų tvarkymas: Egzistuoja tam tikra gyvenimo sritis, kuri nėra privati ir vien tik individuali, o veikiau yra tam tikrų bendrų interesų valda (W. 
Parsons)
2. Privalomi sprendimai: Autoritetinis (=privalomas, įpareigojantis) gėrybių paskirstymas (D. Easton)
3. Tikslingumas: Politika yra racionali pastanga pasiekti tam tikrų tikslų (D. Stone)
Politikos termino sampratų grupės:
1. Vertybinė politikos samprata
2. Konkurencinė politikos samprata
3. Kompromisinė politikos samprata

VERTYBINĖ POLITIKOS SAMPRATA:
KONKURENCINĖ POLITIKOS SAMPRATA:
KOMPROMISINĖ POLITIKOS SAMPRATA:
Politika – tai valstybės valdymo menas (gr.)
Politika: kas ką gauna, kada, kaip
(Harold Laswell)
Politika – tai veikla, kuria sutaikinami
skirtingi interesai, suteikiant tiek valdžios,
kiek reikia užtikrinti visuomenės gerovę ir
jos gyvybingumą (Bernard Crich)
Politika – tai veikla, per kurią
bendruomenėje bei bendruomenės
labui priimami bei įgyvendinami
sprendimai (Jean Blondel)
Politika – tai autoritetinis (valstybės
valdžios pagalba) deficitinių vertybių
paskirstymas visuomenėje (David Easton)
Politika – tai reikšmingas kolektyvinis
veikimas siekiant bendrų tikslų (Talcott Parsons)
Politika – tai genealios idėjos ir
ištikimybė joms (Kun. Julius Sasnauskas)
Politika yra grupių kovos dėl valdžios ir
socialinio statuso bei pripažinimo
rezultatas. (James Burnham)
Politika – tai valstybės valdžios pagalba
atliekamas valdžios derinimas.
Politika – tai organizuotų socialinių
grupių ir individų veikla artikuliuojant
(įsisąmoninant, išreiškiant ir atstovaujant)
savo interesus, parengiant visai
visuomenei privalomus sprendimus ir
juos įgyvendinant valstybinės valdžios pagalba.
Jeigu nebelieka deficito – nebereikia valdžios.
Politikos funkcijos:
1) Tvarkos visuomenėje palaikymas, vienybės užtikrinimas;
2) Konfliktų sprendimas;
3) Tikslų nustatymas ir resursų mobilizavimas;
4) Autoritetinis ribotų deficitinių vertybių paskirstymas;
5) Komunikacija;

Mokslui atsirasti reikia specifinio tyrimo objekto ir metodologijos.
UNESCO 1948 m. kongresas (jo metu buvo nuspręsta, ką...