Poliligotų pacientų rizikos valdymo strategijos sergant COVID-19

Ištrauka

Baigiamasis darbas
Poliligotų pacientų rizikos valdymo strategijos sergant COVID-19

TURINYS
1. SANTRUMPOS 3
2. SANTRAUKA 5
3. SUMMARY 6
4. ĮVADAS 9
5. KLINIKINIO ATVEJO APRAŠYMAS 10
6. LITERATŪROS APŽVALGA 11
6.1 Poliligotų pacientų, sergančių COVID – 19, rizikos veiksniai 11
6.2 Poliligotų pacientų, sergančių COVID – 19, rizikų valdymo strategijos 13
6.2.1 Individualaus gydymo plano svarba 13
6.2.2 Vakcinacija 15
6.2.3 Apsaugos nuo COVID – 19 priemonių taikymas 15
6.2.4 Pilnavertė mityba 16
6.2.5 Antivirusinis gydymas 17
6.3 Poliligotų pacientų, sergančių COVID – 19, specifiniai poreikiai 18
6.3.1 Hipertenzija 19
6.3.2 Nutukimas 20
6.3.3 Lėtinė obstrukcinė plaučių liga 21
6.3.4 Cukrinis diabetas 22
6.3.5 Širdies nepakankamumas 25
6.3.6 Inkstų ligos 26
7. APTARIMAS 27
8. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 28
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS 28

4. ĮVADAS
2019 metų gruodį Uhane, Kinijoje kilo nenustatytas pneumonijos protrūkis. Iš kvėpavimo takų
mėginių buvo išskirtas naujas virusas, pavadintas SARS-CoV-2. Virusas labai greitai išplito,
pasiekdamas daugiau nei 180 šalių ir todėl 2020 metų kovo 12 dieną Pasaulio sveikatos organizacija
paskelbė COVID – 19 pandemiją [1, 2]. Pacientams COVID – 19 infekcija pasireiškė skirtingai, nuo
paprastų peršalimo simptomų iki sunkesnių ligos formų ir komplikacijų, tokių kaip bronchitas,
pneumonija, sunkus ūminis respiracinis distreso sindromas (ŪRDS), daugelio organų nepakankamumas
ir (ar) net mirtis. Daugumą nuo COVID – 19 mirštančių žmonių sudaro vyresnio amžiaus pacientai,
sergantys lėtinėmis ligomis [2]. Gretutinių ligų įtaka susirgus COVID – 19 pasekmėms visuotinai
pripažįstama nuo pat pirmųjų pandemijos dienų. Tačiau nustatyti priežastis, pagrindinius mechanizmus
buvo sudėtinga dėl daugybės klaidinančių veiksnių ir pacientų skirtingumo. Specifiniai gretutiniai
susirgimai ir paciento poliligotumas gali sustiprinti šiuos patologinius mechanizmus arba sumažinti
paciento atsparumą organų pažeidimams [3, 4]. Poliligotumas arba dar kitaip multimorbidiškumas tai
nustatytas sergamumas dviem ir daugiau lėtinių ligų tam pačiam asmeniui vienu metu, kurių
gydymui būtini reikšmingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai. Tai sparčiai auganti pasaulinė
problema, kuri daro didelę įtaką visuomenei, medicinos darbuotojams [5, 6]. Besivystančių šalių bendruomenėse poliligotumas pasireiškia dešimtmečiu anksčiau ir yra susijęs su ankstyvesne mirtimi, prastesne savarankiškumo funkcija, blogesne gyvenimo kokybe bei didesniu sveikatos priežiūros paslaugų
naudojimu bei didesnėmis išlaidomis [6]. Sergamumo išsivystymą lemiantys veiksniai yra sudėtingi,
tarpusavyje susiję su senėjimu, pagrindiniais biologiniais mechanizmais ir kitais sveikatą lemiančiais
veiksniais, pavyzdžiui, socialiniu ir ekonominiu nepritekliumi [1]. Didžioji dauguma klinikinės
praktikos gairių ir sveikatos priežiūros ir paslaugų teikimo mokymų daugiausia dėmesio skiria vienai
lėtinei ligai, todėl sergančiųjų dviem ar daugiau gretutinių susirgimų priežiūra kartais yra netinkama
ir gali būti žalinga [6]. Iki šiol svarbiausias veiksnys, prognozuojantis, kad žmogus gali mirti nuo COVID
– 19, yra tai, kad prieš užsikrėsdamas virusu pacientas sirgo keliomis lėtinėmis ligomis [7].
Ankstesniuose tyrimuose daugiausia dėmesio buvo skiriama atskiroms gretutinėms lėtinėms ligoms, o
ne poliligotumo poveikiui COVID – 19 rizikai. Kadangi poliligotumas yra dažnas, sparčiai augantis
reiškinys, išsamesnis supratimas apie jo ryšį su COVID – 19 galėtų padėti išskirti didžiausią riziką
turinčius asmenis ir jiems suteikti reikiamą apsaugą valdant jų rizikas [3, 4, 6].

5. KLINIKINIO ATVEJO APRAŠYMAS