Poilsio laikas

Ištrauka

Referatas
Poilsio laikas

Įvadas
Teisę į poilsį, kaip vieną pagrindinių žmogaus teisių, nustato daugelis teisės aktų,
galiojančių Lietuvoje: tarptautinės deklaracijos ir konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucija,
darbo įstatymai. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau - DK) nustato ir detalizuoja vieną iš
pagrindinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtintą principą, kad kiekvienas
dirbantis žmogus turi teisę į poilsį. DK reguliuojamų santykių įgyvendinimas yra paremtas principu,
kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, kas apima ir tinkamą darbo
ir poilsio laiko nustatymą bei suderinimą. Darbuotojų teisė į poilsio laiką, jo atskiros rūšys
reglamentuotos ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose, individualiose ar
kolektyvinėse sutartyse.
Pagrindinis šio darbo objektas yra darbuotojų teisė į poilsio laiką, jo atskiros rūšys,
reglamentuotos ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose, individualiose ar
kolektyvinėse sutartyse bei jų suteikimo tvarka ir diferenciacija atskirų subjektų atžvilgiu.
Šiuo referatu siekiama išsamiai atskleisti, kaip darbuotojas gali pasinaudoti savo teise į
poilsį, kokios yra imperatyvios ir įpareigojančios darbdavį DK nuostatos, bus paminėti ir tie atvejai,
kada įstatymų leidėjas palieka teisę pačioms darbo santykių šalims susitarti dėl tam tikrų sąlygų.
Pagrindinis šio darbo uždavinys atskleisti ne tik atskirus formaliuosius poilsio laiko
reglamentavimo aspektus, bet ir išskirti diferenciacijos pagrindus ir jos tikslingumą bei teisėtumą.
Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi, svarbu
tiksliai reglamentuoti tam tikras poilsio laiko skyrimo sąlygas ir apmokėjimą už jį.
Darbe aptariant skirtingas poilsio laiko rūšys bei jų tikslus siekiama atskleisti, kaip
vienu ar kitu atveju turi būti apmokama darbuotojui, ar kaip turėtų būti pritaikomas galimas
kompensavimo mechanizmas.
Taip pat bus siekiama parodyti, kaip darbdavys, nesilaikantis imperatyvių nuostatų, gali
lemti tam tikrus darbuotojo teisių suvaržymus ir kaip LR darbo kodeksas numato darbdavio ir
darbuotojo santykių pusiausvyros atstatymą, naudojant atitinkamo poilsio laiko pailginimą ar
kompensacinį mechanizmą.

1. Poilsio laiko sąvoka
Vienas iš LR Darbo kodekse įtvirtintų principų yra „saugių ir nekenksmingų darbo
sąlygų sudarymas“, kuris apima ne tik darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių privalomą taikymą
darbo procese, tačiau ir tinkamo darbo ir poilsio laiko, atostogų garantijų bei kitų specialių garantijų
atskirų asmenų grupėms nustatymą. Toks principas įgyvendina konstitucinę nuostatą, įtvirtintą
konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsį,
taip pat ir kasmetines mokamas atostogas. Todėl siekiant realizuoti šį konstitucinį principą DK XIV
skyriuje yra apibrėžiama poilsio laiko sąvoka, numatomos jos rūšys ir šios teisės įgyvendinimo tvarka.
DK 156 straipsnyje yra įtvirtinama bendroji poilsio laiko sąvoka „poilsio laikas – tai
įstatymų, kolektyvine ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas“. Ši kodekso
nuostata numato, kad poilsio laikas gali būti nustatomas remiantis įstatymu, kolektyvine sutartimi ar
darbo sutartimi. Šie teisės norminių aktai yra išleisti siekiant reglamentuoti atskiras poilsio rūšis ar
nustatyti poilsio specifiką skirtingiems socialiai jautresniems subjektams. Valstybė pasilieka sau
teisę nustatyti tam tikras teisinio reguliavimo ribas: minimalias garantijas, normas, kurių negalima
peržengti susitarimais, o konkrečios darbo sąlygos paliekamos reguliuoti sutartims, o ypatingai
kolektyvinėms sutartims. Pabrėžtina, kad tokiomis sutartimis negalima pabloginti darbuotojų
padėties palyginus su ta, kuri yra numatyta LR Darbo kodekse.
2. Atskiros poilsio laiko rūšys
DK 157 straipsnyje poilsio laikas yra išskiriamas į atskiras rūšis, kurios pasižymi savo
specifika ir suteikimo sąlygomis. Minėtame straipsnyje išskiriamos šios poilsio laiko rūšys:
- pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
- papildomos ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos laiku;
- paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų ;
- savaitės nepertraukiamasis poilsis;
- kasmetinis poilsio laikas.