Poggendorff iliuzijos patikrinimas

Ištrauka

POGGENDORFF ILIUZIJOS PATIKRINIMAS
Laboratorinis darbas

LITERATŪROS APŽVALGA

Dažniausiai suvokiniai pakankamai tiksliai reprezentuoja aplinką. Tačiau kai kurių
objektų suvokimas yra neadekvatus. Suvokimo teorija turi būti detali – nurodyti ir paaiškinti
suvokimo veiksnius, įtakojančius iliuzijų atsiradimą. Iškreipto suvokimo atvejų analizė suteikia
galimybę dar vienu aspektu panagrinėti percepcinių sistemų funkcionavimo klausimus (Martišius,
2008)
Terminas "iliuzija" reiškia jutimų paklaidą, kuri sukelia neatitikimą tarp suvokiam, arba
subjektyvaus, ir fizinio, arba objektyvaus, pasaulio. Įdomi iliuzijų savybė yra tai, kad jos atsiranda
stebint visai paprastus vaizdus, sudarytus vos iš kelių linijų, taškų arba kreivės atkarpų, atrodytų,
negalinčių sukelti jokių keblumų tokiai universaliai ir galingai atpažinimo sistemai, kaip rega. Vis
dėlto, regimojo suvokimo klaidos šiais atvejais yra didelės, išmatuojamos kiekybiškai ir
atsikartojančios sistemingai kiekvieno bandymo metu ir kiekvienam stebėtojui. Dėl šios savybės
pats geometrinių iliuzijų reiškinys tampa svarbiu stebėjimų ir tyrinėjimų objektu, nes padeda
įvertinti sistemos galimybių ribas, kurios savo ruožtu atspindi ir tam tikrus sistemos struktūros bei
veikimo principus (Surkys, 2007)
Regos netobulumas bei iškraipymai buvo pastebėti ir apie juos diskutuojama dar antikos laikais.
Epicharmus, gyvenęs apie 450 m. pr. m. e., tikėjo, jog mūsų juslės (rega, klausa, uoslė, skonis ir
lietimas) nėra pakankamai tobulos ir gali klysti. Jis rašė, jog „protas mato ir protas girdi, visa kita
yra akla ir kurčia”. Protagorus prieštaravo savo amžininkui Epicharmus. Jis galvojo, jog mūsų juslės
ir kūnas yra idealūs, o sumaištį mums kelia aplinka, todėl teigė, kad „žmogus yra ne kas kita kaip
jutimų ryšulys”.

DARBO TIKSLAS
Patikrinti Poggendorff iliuzijos veikimą.

METODIKA
Darbo priemonės: kompiuterinė programa, leidžianti patikrinti Poggendorff iliuzijos veikimą.
Tiriamasis: 19 m. vyras, regėjimas koreguotas.