Pirmojo tarpinio patikrinimo užduotys išplėstinis kursas

Ištrauka

Išplėstinio kurso užduotis

Tekstas

1. Perskaitykite pateiktą tekstą ir jį aptarkite.
Apibūdinkite teksto tematiką, pagrįskite arba paneikite tekste keliamų problemų aktualumą.
Išsakykite savo požiūrį į keliamas problemas, pagrįskite, kodėl taip manote.
Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės kalbėjimo etikos
reikalavimų.
Jūsų kalbėjimui skirtos 5 min. Likusiu laiku (5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas problemas
diskutuokite su egzaminuotoju.

Aira Niauronytė: „Vyrų literatūros nėra“
Lina Laura Švedaitė kalbina Airą Niauronytę
Dirbi leidykloje „Kitos knygos“, ar leidžiant knygas jums svarbus lyties aspektas?
Leisdami knygas paprastai negalvojame apie autoriaus ar autorės lytį, neskaičiuojame, kiek
turime autorių vyrų ir kiek moterų, galvojame apie tekstą. Turbūt reikėtų labiau palaikyti moteris
kūrėjas, bet neleisti geros knygos tik todėl, kad autorius vyras, būtų absurdas.
Ar leidybos sferoje pastebi lyčių nelygybę?
[ ] Manau, daugumą leidybos darbuotojų sudaro moterys: redaktorės, projektų vadovės. Ar
tai jau reiškia nelygybę? Galbūt didesnė moterų proporcija susijusi su tuo, kad, tarkim, redaktoriaus
profesija vis dar neįvertinta, dažnai visuomenė net nesuvokia, ką daro redaktorius ir kam jo apskritai
reikia. Galbūt jeigu daugiau vyrų dirbtų redaktoriais, ši profesija taptų prestižiškesnė, geriau
apmokama ir vertinama. Baisu, bet turbūt taip. Nors nesinori to pripažinti. [ ]
Faktas, kad vyrai geriau nei moterys vertina savo darbą ir moka išsikovoti aukštesnį
atlyginimą įvairiose srityse, todėl už tą patį darbą vis dar gauna daugiau nei moterys. Išvada: moterims
reikia labiau vertinti savo darbą, laiką ir suvokti, kad kova iš esmės vyksta kasdien – ir kai deramės
dėl įkainio, atlygio Ir nuolatos vyksta kova su savimi, su „geros mergaitės“ kompleksu ir
nevisavertiškumo šešėliais, ateinančiais iš kažkur giliai. Manau, apskritai praverstų atviriau
tarpusavyje kalbėtis apie gaunamą atlygį, apie laisvai samdomųjų darbo įkainius. Ir ne tik leidyboje.
Kita vertus, viskas labai individualu: redaktorių irgi yra skirtingo lygio, kaip ir dizainerių, kitų
profesionalų Sudėtinga.
Lietuvoje apie lyčių lygybę dažniausiai kalba žmogaus teisių profesionalai, o kovos vyksta,
jeigu vyksta, asmeniniu lygmeniu. Studijų laikais, apie 2010 m., su draugėmis buvome įkūrusios
aktyvizmo grupę „Feministinis frontas“. Nešėme filosofijos dėstytojui Arvydui Šliogeriui į 
Plutarcho viršelį įdėtą mezgimo vadovėlį – jis tada buvo pasakęs, kad vaikinams dera skaityti
Plutarchą, o merginoms – mezgimo vadovėlį. Gal ir pajuokavo, bet mes sureagavome. Tokie juokai,
jeigu dažnai juos girdi, sukuria tam tikrą mergaitės ir moters įsivaizdavimą, ir jis paskui trukdo [ ]
Feministinės idėjos dar nebuvo savaime suprantamos kaip dabar, nebuvo tiek institucijų ir žmogaus
teisių profesionalų. Apskritai Lietuvoje nepopuliaru burtis ir kovoti už savo teises, išskyrus pavienius
atvejus [ ] Kita vertus, kova, bent jau asmeniniu lygiu ar profesinėmis grupėmis, turi vykti, kitaip
Feminizmas – moterų judėjimas už lygias teises su vyrais.
Plutarchas – antikos rašytojas, istorikas, filosofas.
anksčiau kitų iškovotos teisės prapuls. Bet pirmiausia reikia būti geru profesionalu, tada bus ir
pasitikėjimas savimi, o paskui jau galima kovoti dėl didesnio atlygio, nepaisant lyties.
Literatūros pasaulyje egzistuoja terminas „moteriška literatūra“. Ką šis terminas
apibrėžia? Ką manai apie „moterišką literatūrą“?