Pirmojo tarpinio patikrinimo užduotys bendrasis kursas

Ištrauka

Bendrojo kurso užduotys

I variantas

Perskaitykite pateiktą tekstą ir jį aptarkite.

Apibūdinkite teksto temą, keliamas problemas ir jų aktualumą.
Išsakykite savo požiūrį į problemą, pagrįskite jį remdamiesi tekstu ir savo patirtimi.
Kalbėdami mintis dėstykite nuosekliai ir aiškiai, kalbėkite taisyklingai, laikykitės kalbėjimo etikos
reikalavimų.
Jūsų kalbėjimui skirtos 5 min. Likusiu laiku (5 min.) apie šį tekstą ir jame keliamas problemas
diskutuokite su pokalbį palaikančiu vertintoju.


Viešumas – XXI amžiaus prievolė
Alisa Miniotaitė,
socialinių mokslų daktarė, bendrovės „Alisa Management Laboratory“ direktorė, lyderystės ekspertė

Kiekvienas turime rasti savo santykį su viešumu – plačiąja auditorija socialiniuose tinkluose.
Vieni juose smaginasi iš peties, kitus perveria pasidygėjimas vien pagalvojus apie asmeninį įrašą – kaip
apie priverstinį žygį į nudistų paplūdimį. Ne kiekvienas vartotojas siekia tokios aukštos natos – tūkstančių
sekėjų, įtakos, populiarumo, didesnių pardavimų. Kitas nori palaikyti kontaktą su draugais, megzti naujas
pažintis.
Įdomu, kad socialiniame tinkle visi esame prekė. Aš – prekė kaip vartotojas, tas, kuriam bus
parodyta reklama; mus (vartotojus-vienetus) parduoda socialiniai tinklai, pritraukdami reklamos davėjus.
Nuomonės formuotojas (influenseris) irgi prekė – savotiškas tinklas tinkle. Jis prekė ir reklamos
užsakovams, ir mums – vartotojams (skanaujame jo parengtus įrašus). Socialinių poreikių tenkinimas –
saulėtoji tinklų pusė. Vienu įrašu pasiunčiame žinią draugams apie gimusį kūdikį, mirusį tėvą, kelionę,
aplankytą spektaklį, gauname patarimą, keliame rūpimą klausimą. Daug apleistų žmonių, turėdami
bendraminčių būrį feisbuke, nebesijaučia vieniši.
Jie ne tik bendrauja (išlaikydami gyvybingas smegenis), bet ir sulaukia sveikinimų gimimo
dienos proga. Anksčiau būtų negavę nė vieno, o šiandien, kad ir virtualus, nuo beveik nepažįstamo, jis
šildo ir kuria artumo jausmą. Galų gale, girdime prisistatant: „Esu jūsų feisbuko draugas“. Su šiuo draugu
kartais esame intymesni nei su tuo tikru, brangiu, bet jau dvidešimtį metų nematytu.
Jei viskas taip puiku, kurgi problema? Problema ta, kad nuolatinis viešumas socialiniuose
tinkluose tampa kiekvieno aktyvesnio veikėjo, kūrėjo pareiga. Jei apie save nekalbėsi, gali būti, kad apie
tave niekas nežinos. Šiandien apie profesionalus liudija ne darbai, o įrašai socialiniuose tinkluose. Moralė

tokia: jei negali apie savo darbus kalbėti viešai ir jais didžiuotis, matyt, nepasitiki savimi. O jei netiki
savimi ir savo darbais, kodėl tavimi turėtų tikėti kiti?
Socialinių tinklų algoritmai skatina vartotojus komunikuoti reguliariai – tuomet įrašai rodomi
platesnei auditorijai. Sėkmingesni – originalumu išsiskiriantys įrašai. Dėl šios priežasties net kuklūs
autoriai linkę užimti radikalesnę poziciją, taip prisidėdami prie didesnio susipriešinimo visuomenėje.
Galiausiai įrašai tampa varžybomis – kieno šaunesnis, kieno sulaukė daugiau patiktukų („like“) ir
pasidalijimų. Įrašas turi žadinti emociją, būti pozityvus (pozityvūs – sėkmingesni), tačiau neretai siekiama
populiarumo dramatiškais ir rėksmingais tekstais. Pasiekęs tūkstančio ribą, įrašas ima sulaukti
automatinio žmonių „like“ – pradeda veikti bandos efektas.
Yra žmonių, kuriuos norėtume matyti socialiniuose tinkluose, tačiau jų ten nėra. Šie veikėjai,
be jokios abejonės, saugo savo privatumą, yra jautrūs. Kita vertus, viešindami gyvenimo detales, šie
žmonės jau niekada nebebūtų tuo, kuo yra dabar – paslaptingi, santūrūs.
Socialiniuose tinkluose – nebeatskiriamoje pasaulio tikrovėje – kuo intensyviausiai vyksta
emociniai ir komerciniai mainai, tenkinami įvairiausi poreikiai. Kas naiviai, kas su išskaičiavimu, kas
autentiškai, su pasimėgavimu, kas nuosaikiai ar atsiribojęs – visi savaip dalyvaujame šioje realybėje.
Kiekvienas atradęs ar nustatęs savo santykį...