Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša

Ištrauka

Pirmoji LDK spausdinta lietuviška knyga ir jos autorius Mikalojus Daukša
REFERATAS

Turinys
Įvadas 3
Pirmieji Mikalojaus Daukšos gyvenimo metai 4
M. Daukšos biblioteka 4-5
M. Daukšos ,,Katekizmas‘‘ 5
M. Daukšos ,,Postilė‘‘ 6-7
Dėl ,,Postilės‘‘ vertimo autorystės
,,Postilės‘‘ skyriai
,,Postilės‘‘ prakalba
,,Postilės‘‘ reikšmė lietuvių literatūrai
Išvados 8
Literatūros sąrašas 9

Įvadas
Žemaičių vyskupijos kanauninkas, lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjas, žymiausias lietuviškosios
kontrreformacijos rašytojas. Nėra žinių apie išsimokslinimą, bet gerai kalbėjo ir rašė lietuviškai,
lotyniškai, lenkiškai, mokėjo slavų kanceliarinę kalbą, vartotą LDK. Rūpinosi bajorų ir žemesnių
sluoksnių švietimu. Mirus vyskupui M.Giedraičiui, buvo paskirtas Žemaičių vyskupijos
administratoriumi. Vilniuje išleisti du jo darbai: ispanų jėzuito J. Ledesmos katekizmo vertimas
“Katekizmas, arba Mokslas kiekvienam krikščioniui privalus” ir “Postila katolicka”. Iš lenkų kalbos
išverstas katekizmas yra seniausia išlikusi LDK išleista knyga. Jame yra viena seniausių
krikščioniškų giesmių-antifona “Sveika Karalyčia” ir giesmė “Malda Šv. Tamošiaus iš Akvino”.
Tai dvi pirmosios žinomos LDK lietuviškai publikuotos giesmės.
Svarbiausias darbas – lenkų rašytojo, jėzuito J. Wujeko mažosios postilės vertimas “Postila
katolicka”. Postilė turi lotynišką ir lenkišką prakalbas. Lotyniškoje prakalboje išaukštinamas
vyskupas M.Giedraitis, iškeliama vertimo reikšmė tautai. Svarbiausias originalus postilės priedas –
lenkiška “Prakalba į malonųjį skaitytoją”. Joje smerkiamas bajorijos lenkėjimas, lietuvių kalbos
paniekinimas, ypač bažnyčiose, žadinama lietuvių aukštesniųjų sluoksnių tautinė savigarba, kalba
keliama pamatiniu tautos požymiu.

Pirmieji Mikalojaus Daukšos gyvenimo metai ir studijos
Mikalojus Daukša  – kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų.
Vienas iš lietuviškos raštijos pradininkų, Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninkas Mikalojus
Daukša gimė pirmoje XVI amž. pusėje, apie 1527-1537 m. Babėnuose (Daukšiuose). Jo šeimos
protėviu laikomas Vytauto laikų vaidila, turėjęs keturis sūnus. Apie kanauninko Daukšos jaunystę
žinių taip pat neišliko. Tiksliai nežinoma, kur jis mokėsi. Manoma, kad Vakarų Europos
universitetuose. Kunigu galėjo būti įšventintas 1560-1562 m.
1570 m. kun. M. Daukša paskirtas Krakių parapijos klebonu, o 1572 m. - Žemaičių vyskupijos
kapitulos kanauninku ir persikėlė į Varnius. 1576 m., paskyrus Žemaičių vyskupu Merkelį
Giedraitį, kan. M. Daukša tapo pagalbininku ruošiant ir spausdinant religinę literatūrą lietuvių
kalba. Vyskupo įpareigotas, jis išverčia į lietuvių kalbą (iš lenkų klb.) J. Ledesmos katekizmą
(„Katechizmas arba Mokslas kiekvienam krikščioniui privalus" išleistas 1595 m.) ir J. Vujeko
postilę („Postila katolicka" 1599 m.).
Kan. M. Daukšos „Katekizmas" - pirma lietuviška knyga, išleista Lietuvoje. M. Daukšos vertimas
tikslus ir kūrybiškas. Kalbai būdingas žodingumas, vaizdumas, sakinių sklandumas. „Postilės"
prakalba parašyta lenkiškai, nurodant tautinius ir visuomeninius motyvus, paskatinusius imtis šio
nelengvo darbo. „Postilę" sudarė 630  puslapių.