Pirmieji krikščionių vienuoliai ir jų veikla ankstyvaisiais Viduramžiais

Ištrauka

Turinys
Įvadas 2
1.Pirmųjų krikščionių vienuolių samprata 3
2.Vienuoliai anksyvaisiais Viduramžiais 6
Išvados 11
Literatūros sąrašas 12

Įvadas
Aktualumas. Vienuolinis gyvenimas – ankstyvosios Bažnyčios asketinių tradicijų tęsinys,
susiformavęs tam tikrų istorinių sąlygų įtakoje ir remiantis Kristaus Evangelija. Nusistovėjęs
vienuoliškas gyvenimas XVI amžiaus Reformacijos buvo ne tik iš pagrindų sukrėstas, bet ir jo
supratimas pastebimai iškreiptas. Nuo tada ilgą laiką nedaug kas rimčiau tyrinėjo vienuoliškojo
gyvenimo istoriją. Reikia pasakyti, kad ir pačių vienuolių tikri atsiradimo motyvai buvo nevisiškai
teisingai suprasti. Dėl to skirtingų autorių darbuose galima surasti nemažai skirtingų šio Bažnyčios
istorijos reiškinio interpretacijų. Todėl savo darbe bandysiu išsamiai išanalizuoti pirmuosius
krikščionių vienuolius ir bandysiu atspindėti pagrindinius vienuolių aspektus ankstyvaisiais Viduramžiais.
Darbo objektas: pirmieji krikščionių vienuoliai.
Tikslas – išanalizuoti pirmuosius krikščionių vienuolius ir apibūdinti juos ankstyvaisiais Viduramžiais.
Uždaviniai: :
1. Atskleisti pirmųjų krikščionių vienuolių sampratą;
2. Išanalizuoti pirmieji krikščionių vienuolių bruožus;
3. Išsiaiškinti pagrindinius vienuolių aspektus ankstyvaisiais Viduramžiais.

1. Pirmųjų krikščionių vienuolių samprata
Pirmieji krikščionybės skleidėjai Lietuvoje nuo XIII a. buvo pranciškonų ir dominikonų
vienuoliai. XIV a. pabaigoje Lietuvoje buvo 9 vienuolynai ir apie 100 vienuolių. XV a. pabaigoje
Lietuvoje įsikūrė pirmieji moterų vienuolynai. XVI a. kontrreformacijos sąjūdis paženklintas
švietėjiška jėzuitų veikla. Lietuvai netekus valstybingumo, XIX a.vienuolijos patyrė Rusijos carinės
valdžios varžymus. 1918 –1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje vienuolijos aktyviai veikė švietimo
bei socialinėje srityje.