Piotras Iljičius Čaikovskis. Asmenybė ir kūryba

Ištrauka

PIOTRAS ILJIČIUS ČAIKOVSKIS
Asmenybė ir kūryba

TURINYS
VAIKYSTĖ 2
MOKSLAI 3
PRIPAŽINIMAS 4
INTENSYVIOJI KŪRYBA 5
SUDĖTINGAS ASMENINIS GYVENIMAS 6
ŠLOVINGA PABAIGA 7

VAIKYSTĖ
Piotras Iljičius Čaikovskis gimė 1840 metais gegužės 7 dieną Kamske prie Votkinsko –
mažo Uralo miestelio (dabar šis miestelis priklauso Udmurtijai). Ten kompozitoriaus tėvas
tarnavo kalnakasybos įmonės direktoriumi. Piotras buvo kalnakasybos inžinieriaus ir jo
antros žmonos vaikas. Be Piotro jie susilaukė dar keturių vaikų: Nikolajaus, Aleksandros,
dvynių Anatolijaus ir Modesto. Būsimojo kompozitoriaus tėvai buvo muzikalūs, namuose
gana dažnai rengdavo mėgėjiškus koncertus. Aplink skambėjo valstiečių dainos. Vėliau
Piotras Čaikovskis rašė, jog jis užaugo užkampyje, kur nuo pat ankstyvos vaikystės patyrė
neapsakomą rusų liaudies muzikos grožį, kas vėliau atsispindėjo jo kūryboje. P.Čaikovskiui
buvo lemta gimti nuostabioje šeimoje, meilės ir nuoširdumo atmosferoje. Nors tėvų amžiaus
skirtumas buvo žymus, juos siejo gilūs ir tyri jausmai. Jei kuris nors išvykdavo, vienas kitam
išsiskyrimo laikotarpiu rašydavo išsamius laiškus – ataskaitas apie savo gyvenimą ir apie
savo vaikų gyvenimą. Vaikų tarpusavio santykiai taip pat buvo nuoširdūs. Kupinas
susižavėjimo dešimtmetis Piotras kalbėjo apie savo brolių dvynių gimimą: “Aš juos keletą
kartų mačiau, man atrodė, kad tai angelai, kurie nusileido į žemę.“ Vėliau savo laiškuose
tėvams Piotras minėdavo savo brolius dvynius: „Pabučiuokit ir išbučiuokit nuo manęs šituos
du cherubinus, Tolią ir Mogią, įsivaizduoju, kokie jie angeliukai“. Deja, Čaikovskių šeimą
užgriuvo didelė nelaimė: motina, Aleksandra Andrejevna Čaikovskaja, mirė nuo choleros, kai
Piotrui buvo 14 metų, o dvynukams ketveri su trupučiu. Faktiškai nuo motinos mirties Piotras
pajuto atsakomybę už jaunesniųjų brolių likimą, rūpestį jais. Modestas Iljičius taip prisiminė
šitą laikotarpį: „ Pats išmintingiausias ir patyręs pedagogas, labiausiai mylinti ir pati
švelniausia motina nebūtų galėję mums pakeisti Piotrą.“ Vėliau Modestas tapo pačiu
geriausiu Piotro Iljičiaus libretistu. Jis parašė libretus dviem paskutiniams kompozitoriaus
šedevrams: operoms „Pikų dama“ ir „Jolanta“. Modestas Iljičius įkūrė 1894m. Kline Piotro
Iljičiaus Čaikovskio muziejų.
2

MOKSLAI
Jau ketvirtais gyvenimo metais išryškėjo Piotro muzikiniai gabumai. Jį pradėjo mokyti
skambinti fortepijonu. Nepaisant to dešimtmetis Piotras buvo atiduotas į Teisės mokyklą
Sankt Peterburge, ruošiant jį juristo karjerai. Čia mokėsi nuo 1850 iki 1859m. Pirmieji
kūriniai: valsas fortepijonui, skirtas guvernantei A. Petrovai „Anastazijos valsas“ ir romansas
„Mano genijus, mano angelas, mano draugas“. Romansą Piotras parašė būdamas 17-18 metų
poeto A.Feto žodžiais. Baigęs mokyklą, Piotras Iljičius pradėjo tarnybą Teisingumo
ministerijoje. Tuo pat metu lygiagrečiai su tarnyba jis pradėjo lankyti muzikos klases prie
Rusų muzikos draugijos. Po metų šitos klasės buvo reorganizuotos į pirmąją Rusijos
konservatoriją, kur ir įstojo mokytis P.I.Čaikovskis. Jo mokytoju buvo garsus pianistas ir
kompozitorius Antonas Grigorjevičius Rubinšteinas – Peterburgo konservatorijos įkūrėjas.
Pas A.G.Rubinšteiną mokėsi kompozicijos ir instrumentavimo. Teoriją dėstė lenkų
kompozitorius Nikolajus Zaremba. Būdamas A.N.Rubinšteino mokiniu, jis galutinai
pasirinko savo gyvenimo kelią ir tapo profesionaliu muziku. 1865m. Piotras sukuria savo
diplominį darbą – kantatą Fridricho Šilerio baladės „Į džiaugsmą“ žodžiais. Baigęs
konservatoriją sidabro medaliu, Piotras Iljičius išvyko į Maskvą, pradėjo dėstytojo darbą ką
tik atidarytoje antrojoje Rusijos konservatorijoje, kuriai po daugelio metų buvo suteiktas
P.I.Čaikovskio vardas.