Pilnas Lietuviu kalbos A lygio konspektas egzaminui

Ištrauka

TURINYS
Kristijonas Donelaitis
Antanas Baranauskas
Vincas Mykolaitis- Putinas
Francas Kafka
Jurgis Savickis
Vincas Krėvė
Šatrijos Ragana
Alberas Kamiu
Antanas Škėma
Balys Sruoga
Juozas Tumas
Jonas Biliūnas
Justinas Marcinkevičius
Juozas Aputis

Trumpa etikečių santrauka:
Kristijonas Donelaitis
Apšvietos epocha, XVIIIa., grožinės lietuvių
literatūros pradininkas.

Antanas Baranauskas* XIX a. vidurio Romantizmo poetas, dvasininkas.
Vincas Mykolaitis – Putinas XX a. 1 pusės rašytojas, modernistas
Francas Kafka XX a. pradžios rašytojas, modernistas, ekspresionistas, absurdo literatūros pradininkas
Jurgis Savickis XX a. 1 pusės modernistas, ekspresionistas
Vincas Krėvė XX a. pradžios rašytojas, neoromantikas
Šatrijos Ragana XX a. pražios rašytoja, neoromantikė 
Alberas Kamiu XX a. vidurio prancūzų rašytojas, egzistencialistas, modernistas, filosofas.
Antanas Škėma XXa. vid. modernistas, katastrofizmo literatūros kūrėjas, lietuvių egzodo kūrėjas.
Balys Sruoga XX a. pradžios rašytojas, neoromantikas 
Apšvietos epocha
Juozas Tumas – Vaižgantas XIX-XX a. sandūros rašytojas, neoromantikas
Jonas Biliūnas XX a. pradžios realizmo rašytojas
Justinas Marcinkevičius XX a. 2 pusės modernistas
Juozas Aputis XX a. 2 pusės rašytojas modernistas, lyrinio pasakojimo tradicijos tęsėjas.

Paeiliui: K. Donelaitis, A. Baranauskas, Vaižgantas, F. Kafka, Š. Ragana,
V. Krėvė, B. Sruoga, J. Biliūnas, V.M.- Putinas, J. Savickis, A. Kamiu, A.
Škėma, J. Marcinkevičius, J. Aputis.

Kristijonas Donelaitis
Etiketė: Apšvietos epocha, 18a., grožinės lietuvių literatūros pradininkas.
Poema: ,,Metai”
Taigi K.Donelaitis poemoje „Metai“ pabrėžė darbo ir jo ryšio su žmogaus gyvenimu svarbą.
Jo kūryboje atsispindi, kaip darbas suteikia veikėjams gyvenimo prasmės, skatina tobulėti,
stengtis dėl ateities. Darbas yra neatsiejama ir būtina gyvenimo dalis, prasminanti gyvenimą, siekius ir tikslus.
Veiksmas vieta: Mažoji Lietuva.
Tema: Pasakojama apie lietuvių kilmės valstiečius baudžiauninkus (būrus).
Darbo temos kontekstai:
1. Kristijonas Donelaitis gyveno ir kūrė Rytų Prūsijoje, vadinamoje Mažąja Lietuva.
Krašto lietuvių (lietuvninkų) kultūra skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių. Todėl
susiformavo dvi literatūros kryptys: protestantiškoji ir katalikiškoji. Lietuvninkai,
Mažosios Lietuvos gyventojai, dažniausiai buvo evangelikai liuteronai. Ši
krikščionybės kryptis dažniausiai skatino gyventi paprastai, ,kukliai, daug dirbti,
pasitikėti Dievo tvarka. Darbas buvo vertinamas kaip svarbiausia žmogaus
pareiga. KULTŪRINIS
2. Dievobaimingumą, pamaldumą, ypač pabrėžę pietizmas-religinis judėjimas, kurį
palaikė krašto valdžia. Mokymosi metais pietizmas formavo Donelaičio charakterį ir
padarė didelę įtaką jo kūrybai. Pietistai stengėsi stiprinti asmeninį žmogaus
pamaldumą, jo jausminį ryšį su Dievu.KULTŪRINIS/BIOGRAFINIS
3. Taip pat pietizmas kėlė aktyvaus religinio gyvenimo ir moralinio tobulėjimo idealus.
Pietistai aukštino naturalias dorybes: darbštumą, teisingumą, nusižeminimą valdžiai.
Jie iškėlė fizinio darbo vertė, sėslų valstiečių gyvenimą ir kultūrinį uždarumą,
priešinimąsi ištvirkavimui ir girtuoklystei. Piestistai rūpinosi mokyklomis ir švietimu,
daug prisidėjo plėtojant lietuviškąją raštiją.KULTŪRINIS
4. Kristijonas Donelaitis 30 metų dirbo Tolinkiemyje pastoriumi, todėl gerai pažinojo
kaimo žmonių gyvenimą ir kultūrą. Rūpinosi kaimo žmonėmis, matė jų tautines
problemas, kaip kaimas degraduoja, prasigeria. Pats užaugo su kaimo
kultūra.BIOGRAFINIS

Kiti kontekstai:
1. 18a. pradžioje Mažąją Lietuva nusiaubė maras ir be galo daug žmonių išmirė ir
paliko tuščias sodybas. Ir tada vokiečiai ėmė kviestis kitataučius ir apgyvendino
juos lietuvninkų sodybose. Jie buvo atleisti nuo mokesčių, jiem duoti namai su
visa įranga, o lietuviai gyveno kaip baudžiauninkai.ISTORINIS

2. Germanizacija-vokiečių tautos kultūros ir kalbos plitimas. Valstybinėse
institucijose visi kalbėjo vokiškai, lietuviai turėjo mokėti vokiečių kalbą.
Vokiškos mišios vykdavo rytais, o lietuviškos per pietus (kas yra
nepatogu).ISTORINIS
3. Apšvietos epochoje žmogus buvo raginimas atsigręžti į gamtą ir iš jos pasimokyti,
kadangi gamta žmogaus nesugadina, o kaip tik jam padeda....