PILIETYBĖS SUTEIKIMO IŠIMTIES TVARKA PROBLEMATIKA

Ištrauka

Referatas
PILIETYBĖS SUTEIKIMO IŠIMTIES TVARKA PROBLEMATIKA

TURINYS
ĮŽANGA .......................................................................................................................... 3
1. BENDRIEJI KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU PILIETYBE BEI JOS
SUTEIKMU IŠIMTIES TVARKA .......................................................................... 4
1.1. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymų raida.......................................................... 4
1.2. Bendra pilietybės samprata...................................................................................... 5
1.3. Pilietybę reglamentuojančios teisės normos.............................................................. 7
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SUTEIKIMAS
IŠIMTIES TVARKA .................................................................................................. 8
2.1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka
teisinis reglamentavimas.............................................................................................. 8
2.2. Valstybės institucijos, įgyvendinančios pilietybės klausimus................................... 9
3. PILIETYBĖS SUTEIKIMO IŠIMTIES TVARKA PROBLEMATIKA .......................10
3.1 Problemos, susijusios su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu
išimties tvarka..............................................................................................................10
3.2 Priemonės, kuriomis griežtinamas pilietybės suteikimas išimties
tvarka..........................................................................................................................11
IŠVADOS ..........................................................................................................................13
LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................................................................................14

ĮŽANGA
Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai bei pati pilietybės problema pradėta nagrinėti XX
amžiaus pradžioje, 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Nepriklausomybę. Vėliau šis procesas buvo
pristabdytas, ir tik 1990 m. kovo 11 d., atstačius šalies Nepriklausomybę, vėl iškeltas.
Pilietybės instituto raidoje buvo nemažai diskusijų dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų, tame
tarpe ir dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka reglamentavimo. Nors 1993 m. gegužės 14 d.,
priimant Lietuvą į Europos Tarybą, tuometinis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas buvo
įvertintas gana palankiai, jis iki 2005 m. sausio 1 d. buvo keistas ar taisomas daugiau nei dešimt
kartų. Iš to galima spręsti, kad stengiamasi civilizuotai spręsti sudėtingas pilietybės problemas, kai
atsiranda spragų, ar yra būtinybė įstatymą tobulinti, kadangi įstatymo įgyvendinimui reikia nuolatinių pastangų.
Lietuvos Respublikoje pilietybės įgijimas yra reglamentuojamas Konstitucijoje,
specialiuosiuose teisės norminiuose aktuose bei įstatymuose. Lietuvos Respublikos pilietybę galima
įgyti keletu būdų: gimstant, įgyvendinus įstatyme numatytus reikalavimus bei kitais įstatymo
nustatytais pagrindais.
Išimtinis pilietybės įgijimo atvejis yra pilietybės suteikimas išimties tvarka.
Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti tik Respublikos Prezidentas ir tik už
ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Būtent už kokius nuopelnus galima suteikti pilietybę
išimties tvarka ir yra aktualus klausimas.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti pilietybės suteikimo išimties tvarka teisėtumo ribas bei
pagrindinius pilietybės suteikimo išimties tvarka kriterijus, atkreipiant dėmesį į Lietuvos
Respublikos kultūros, sporto, meno bei kitų sričių vertinimą bei valstybės prioritetus, sudarant
baigtinį ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai sąrašą.
Šiame darbe bus nagrinėjamas pilietybės suteikimas išimties tvarka, lyginami Lietuvos bei
kitų užsienio valstybių pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai. Šių klausimų nagrinėjimui bus
pasitelkti lyginamasis, istorinis, sisteminis bei kiti metodai. Taip pat bus apžvelgta dviguba
pilietybė, jos teisinis reglamentavimas bei jos efektyvumas tarptautinės teisės aspektu.