PILIETYBĖS INSTITUTO EUROPOJE SUSIFORMAVIMAS

Ištrauka

PILIETYBĖS INSTITUTO EUROPOJE SUSIFORMAVIMAS
Europos studijų referatas

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1.PILIETYBĖS SĄVOKOS............................................................................................................4
1.1. Nacionalinės valstybės pilietybė.................................................................................................4
1.2. Įgimtoji ir įgytoji pilietybė..........................................................................................................5
1.3. Dviguba pilietybė.........................................................................................................................6
2. PILIETYBĖS SAMPRATOS EUROPOJE KAITA...................................................................7
3. PAGRINDINĖS PILIETYBĖS INSTITUTO TEISĖS EUROPOJE......................................10
3.1. Visapusiškas naudojimasis laisvo judėjimo teise...................................................................10
3.2. Gyvenimas drauge erdvėje, kurioje gerbiama įvairovė ir užtikrinama pažeidžiamiausių
asmenų apsauga................................................................................................................................10
3.3. Asmens teisės baudžiamuosiuose procesuose.........................................................................10
3.4. Piliečių teisių apsauga informacinėje visuomenėje................................................................10
3.5. Dalyvavimas demokratiškame ES gyvenime..........................................................................11
3.6. Teisė į apsaugą už ES ribų........................................................................................................11
IŠVADOS..........................................................................................................................................12
INFORMACIJOS ŠALTINIAI.......................................................................................................13

ĮVADAS
Pilietybės institutas visų pirma yra neatsiejama kiekvienos suverenios valstybės dalis. Be
piliečių neegzistuotų ir pati valstybė. Piliečius ir valstybę sieja tam tikras, ypatingas ryšys ir
kiekvienas valstybėje gyvenantis pilietis turi tam tikras teises ir pareigas. Pilietybės apibrėžimų yra
begalė. Trumpiausias ir paprasčiausias jų skamba taip : „Pilietybė yra asmens ir valstybės nuolatinis
teisinis ryšys, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis, pastovus laike ir erdvėje“.
Pilietybės samprata buvo pradėta nagrinėti jau Antikoje ir jos sąvoka tebėra gvildenama iki
pat šių dienų. Dabar yra skiriamos trys pagrindinės pilietybės rūšys : nacionalinės valstybės
pilietybė, įgimtoji ir įgytoji pilietybė bei dviguba pilietybė. 2005–ieji metai Europos Tarybos buvo
paskelbti pilietiškumo, pilietinės brandos ir pilietinio ugdymo metais. Tai tik įrodo, kad
pilietiškumas turėtų tapti kiekvieno valstybėje gyvenančio piliečio prioritetu, kad pilietiškumas
turėtų būti ugdomas kiekvienam valstybės nariui nuo pat mažų dienų. Kyla klausimas kas yra
pilietis šiuolaikiniame pasaulyje? Ar pilietybė tai tik teisė gyventi valstybėje, ar ji turėtų tapti
savaime suprantama ir įgimta kiekvienam iš mūsų?
Savo darbe didžiausią dėmesį skirsiu pilietybės sąvokų išaiškinimui, trumpai apžvelgsiu
pilietybės instituto Europoje formavimąsi nuo Antikos iki moderniojo laikotarpio, bei išskirsiu
kelias pagrindines pilietybės instituto teises Europos valstybėse.
Tyrimo uždaviniai:
Aptarti pagrindines pilietybes sąvokas;
Apžvelgti pilietybės instituto Europoje formavimosi raidą;
Išsiaiškinti pagrindines pilietybės instituto teises.
Nagrinėdama tyrimo objektą, Europos pilietybės instituto formavimosi kaitą, bei išskirdama
pagrindines teises, studijavau mokslinę (istorinę, politinę, teisinę) literatūrą bei statistinius duomenis.

1. PILIETYBĖS SĄVOKOS
Visų pirma, pilietybė yra teisinė sąvoka, kuri reiškia visateisę narystę valstybėje bei
pavaldumą valstybės valdžiai. Žinomas lietuvių teisininkas ir visuomenės veikėjas M. Römeris
pilietybę apibūdino kaip ryšį su valstybine teritorija. Pasak jo, „tai tas, kas sudaro žmogaus
„pavaldinybę“ – jo priskyrimą tam tikrajai tos teritorijos valstybei ir jos valdžiai“. Pilietybė kaip
išorinė valstybės funkcija pasireiškia būtinybe ginti valstybės piliečius nuo išorinio pasaulio,
priešiško karų ir nesantaikos atvejais. Kaip vidinė valstybės funkcija pilietybė yra valstybės narių –
piliečių – pareigų ir teisių apibrėžimo būdas. Remdamasi domaine réservé (išskirtinė kompetencija)
principu,  kiekviena valstybė savo suverenaus apsisprendimo ribose nustato jos pilietybės gavimo
reikalavimus.