PILIETYBĖ. REFERENDUMAS. RINKIMŲ PAGRINDAI. SEIMAS STRUKTŪRA IR ĮGALIOJIMAI. PREZIDENTAS IR JO ĮGALIOJIMAI. SAVIVALDYBĖS TARYBA, JOS STRUKTŪRA IR ĮGALIOJIMAI

Ištrauka

PILIETYBĖ. REFERENDUMAS. RINKIMŲ PAGRINDAI. SEIMAS: STRUKTŪRA IR
ĮGALIOJIMAI. PREZIDENTAS IR JO ĮGALIOJIMAI. SAVIVALDYBĖS TARYBA, JOS
STRUKTŪRA IR ĮGALIOJIMAI
TEISĖS REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS.......................................................................................................................................3
1. SEIMAS...................................................................................................................................4
1.1. Seimo struktūra................................................................................................................4
1.2. Seimo Įgaliojimai..............................................................................................................6
2. PILIETYBĖ.............................................................................................................................7
2.1. Pilietybės įgijimas.............................................................................................................7
2.2. Pilietybės netekimas.........................................................................................................8
3. REFERENDUMAS.................................................................................................................9
4. RINKIMŲ PAGRINDAI........................................................................................................10
5. PREZIDENTAS......................................................................................................................11
6. PREZIDENTO ĮGALIOJIMAI .............................................................................................13
7. SAVIVALDYBĖS TARYBA .................................................................................................14
8. SAVIVALDYBĖS STRUKTŪRA IR ĮGALIOJIMAI ........................................................15
IŠVADOS.....................................................................................................................................18
LITERATŪRA............................................................................................................................19
PRIEDAI......................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................20

ĮVADAS
Teisė – tai, “Kur visuomenė, ten ir teisė” (Dambrauskienė G. ir kt. 2004, p. 26). Žmogus,
kaip socialinė būtybė, tenkina objektyvųjį poreikį remtis valstybės valdžios organizacinėmis
formomis. Negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių, moralės normų, kurios reguliuoja žmonių
tarpusavio santykius. Valstybės veiklos tikslai turi būti tokie, kad saugotų kiekvieno asmens teises
ir tenkintų jo teisėtus interesus.
Šiuo darbu norime supažindinti su Lietuvos Respublikos normomis, reguliuojančiomis
santykius, susijusius su valstybės valdžios organizavimu ir įgyvendinimu. Pagrindiniai
konstitucinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, rinkimų (Prezidento, Seimo,
Savivaldybių tarybų) įstatymai. Taip pat norime pažymėti, kad su pilietybe glaudžiai siejasi
žmogaus teisės, laisvės bei pareigos. Tai yra nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe. Šiuos
skyrius „Seimas“ ir „Pilietybė“ analizavo E. Grigonienė, „Referendumas“ ir „Rinkimų pagrindai“
analizavo S. Dogadajeva, „Prezidentas“; „Prezidento įgaliojimai“ ir „Savivaldybės Taryba“;
„Savivaldybės įgaliojimai ir struktūra“ analizavo S. Čereškienė.
Iš viso to pastebėsime, kad santykis “žmogus – visuomenė – valstybė” patvirtina, jog
žmogus valstybei yra tikslas, o žmogui visuomenė ir valstybė – priemonė.
Darbui ruošti buvo naudojama literatūra Lietuvos teisės klausimais, remtasi Lietuvos
Konstitucija, internetiniais šaltiniais.

1. SEIMAS
T. Birmontienė, E. Jarašiūnas, E. Kūris (2001) nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo –
įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos-teisinė padėtį. Pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas
buvo išrinktas 1922m. spalio mėnesį, vadovaujantis Konstitucija.
1991 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas – atstačiusi Lietuvos
nepriklausomybę priėmė Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Konstituciją). Lietuvos Respublikos
piliečiai referendume 1992 m. spalio mėnesį 25 d. pritarė naujai valstybės Konstitucijai, pagal
kurios reikalavimus buvo išrinkti trys (1992 m., 1996 m., 2000 m.) Seimai. Kaip teigia P. Čiočys
(2002), ypatingą vietą kiekvienos demokratinės šalies valstybės valdžios institucijų sistemoje užima
gyventojų renkamas atstovaujamasis ir įstatymų leidžiamasis organas-parlamentas. Tik jis vienas
gali išreikšti tautos valią įstatymo forma. Parlamentas sudarytas gali būti iš vienerių arba iš dviejų
rūmų. Lietuvos Respublikos Seimas ir yra vienerių rūmų parlamentas.
Kaip aprašo T. Birmontienė ir kt. (2001), parlamentas nepavaldus jokiai vykdomosios
valdžios kontrolei. Jis nustato savo vidaus struktūrą ir veiklos procedūrą. Todėl Lietuvos
parlamentas – vienintelė institucija, turinti įgaliojimus įstatymams kurti ir niekas negali kištis į
Seimo svarbiausią teisę – kurti įstatymus. Tačiau pirmiausia Seimas yra saistomas Konstitucijos.
Tad parlamentas, vykdydamas Konstitucijos suteiktus įgaliojimus, vykdo ir Tautos atstovaujamąją funkciją.
Kaip nagrinėja P. Čiočys (2002), - Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos
pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne
jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Į Lietuvos Respublikos Seimą renkamas 141
Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose,
remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos
rinkimuose. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems
mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne
mažiau kaip 3/5 Seimo narių.