Pilietybė, jos esmė. Pilietybės įgijimas, netekimas

Ištrauka

Pilietybė, jos esmė. Pilietybės įgijimas, netekimas.
Savarankiškas darbas

TIRINYS
1.PILIETYBĖ. PILIETYBĖS ESMĖ....................................................................................3
Pilietybę reglamentuojančios teisės normos........................................................................4
2.PILIETYBĖS ĮGIJIMAS IR NETEKIMAS......................................................................5
LITERATŪRA

PILIETYBĖ. PILIETYBĖS ESMĖ
Pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji
visada neatsiejamai susijusi su suvereniteto, nacionalinio identiteto, politinės santvarkos, asmenų teisių
ir laisvių klausimais. Pagal 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kiekvienas žmogus turi teisę į
pilietybę (15 str. 1 d.). 1989 m. Vaiko teisių konvencijoje nustatyta, kad ,,valstybės dalyvės įsipareigoja
gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę” (8 str. 1 d.). Pagal 1961 m.
Konvenciją dėl atvejų be pilietybės sumažinimo kiekviena Susitariančioji valstybė privalo suteikti savo
pilietybę kiekvienam jos teritorijoje gimusiam asmeniui, kuris priešingu atveju būtų apatridas (1 str. 1 d
.). Nors tarptautinėje teisėje įtvirtintas principas, jog kiekviena valstybė gali apibrėžti, kas yra jos
piliečiai, vis dėl to valstybės nėra visiškai laisvos savo nacionaliniais įstatymais ar sudarytomis
tarptautinėmis sutartimis nustatydamos pilietybės teisinį reguliavimą. Šis teisinis reguliavimas turi
užtikrinti žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimą, atitikti tarptautines konvencijas, paprotinę
tarptautinę teisę ir visuotinai pripažįstamus teisės principus, susijusius su pilietybe. Pasak R. Brubaker,
kiekviena moderni valstybė per pilietybę atskiria piliečius nuo užsieniečių ,,konceptualiai aiškiai,
teisiškai ir ideologiškai įpareigojančiai “, ,,valstybė siekia turėti atskirą apribotą pilietiją, ji pretenduoja
į legitinumą, siekdama išreikšti ir palaikyti tos pilietybės interesus”. Pilietybė visada neatsiejamai
susijusi su suvereniteto, nacionalinio identiteto, politinės santvarkos ir asmens teisių bei laisvių
klausimais. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija. Tai nepertraukiamas ir nuolat funkcionuojantis
asmens ir valstybės teisinis ryšys. Kiekviename iš apibūdinimų yra nurodomi požymiai, atspindintys
tam tikrus labai svarbius pilietybės aspektus. Tikriausiai būtent dėl to nei Lietuvos Konstitucijoje, nei
Pilietybės įstatyme nėra pateiktas pilietybės apibrėžimas. Visapusiškai atskleisti pilietybės sampratą
gali tik įvairių požymių visuma.
Galima teigti, jog apibūdinant pilietybę nurodytini šie požymiai: 1) pilietybė yra asmens ir
valstybės nuolatinis teisinis ryšys, reiškiantis asmens teisinę priklausomybę valstybei; šis ryšys yra
pastovus erdvėje ir laike, jis atsiranda asmeniui gimus ar kitu įstatymo nustatytu būdu įgijus pilietybę ir
tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės įstatymų nustatyta tvarka; 2) asmens ir valstybės
nuolatinis teisinis ryšys yra abipusis, jį išreiškia asmens ir valstybės atitinkamų teisių bei pareigų
visuma ir abipusė atsakomybė; 3) pilietis priklauso valstybės jurisdikcijai neatsižvelgiant į tai, ar jis yra
valstybės teritorijoje, ar už tos teritorijos ribų; 4) pilietybė yra tam tikras teisinis būvis (būsena), kurį
atspindi ir bendras teisinis pilietybės reguliavimas, ir kiekvieno konkretaus asmens pilietybės
individualus tvirtinimas dokumentais (piliečio pasas, asmens gimimo liudijimas ar kuris nors kitas
dokumentas).
Pilietybę reglamentuojančios teisės normos galima suskirstyti į kelias grupes:
1. Konstitucijos normos. Pilietybės santykiams reguliuoti skirtas Konstitucijos 12 straipsnis,
kuris numato pilietybės įgijimo būdą, t.y. nustato, kad pilietybė įgyjama gimstant, taip pat įtvirtina
viengubos pilietybės principą ir daro nuorodą, kad pilietybės įgijimo pagrindus, jos įgijimo ir netekimo
tvarką nustato įstatymas.
2. Įstatymo lygmens teisės normos. Jos įtvirtintos 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatyme.
Šios normos nustato, kas yra piliečiai, reglamentuoja pilietybės įgijimo ir netekimo, taip pat pilietybės
klausimų sprendimų tvarką.