Permąstant dizaino objektus sekse. Dialogas ir oda.

Ištrauka

Magistro baigiamasis darbas
Permąstant dizaino objektus sekse. Dialogas ir oda.
(tiriamojo rašto pavadinimas)
Pagalbinis sekso baldas svetainėje
(kūrybinio darbo/projekto pavadinimas)

Turinys
Įvadas… 3
Santrauka lietuvių kalba… 7
Santrauka anglų kalba… 9
Autentiškumo deklaracija… 11
1. Argumentas už seksą kaip dialogo formą… 12
1.1. Seksualinė pilietybė dizaino kontekste… 13
1.2. Virtualios seksualinės erdvės objektuose… 17
1.3. Erotinės erdvės ir jų taisyklės… 20
2. Oda kaip pagrindinis sekso organas (sekso dekolonizacija) 24
2.1. Įrašai apie chroninio skausmo pacientus ir sekso pratikas per odą. Desencibilizacija ir
BDSM… 24
2.2. Kaip atrodytų seksualios erdvės ir objektai, jei seksas būtų labiau susijęs su petingu, 
lytėjimu (viso kūno)? 29
2.3. Gėda ir tylos kontekstas 32
3. Sekso baldas = Pagalbinis baldas. Dizaino dimensija… 35
3.1. Kodėl yra svarbu kurti įvairiam kūnui? 35
3.2. Kodėl yra problematiška kurti sekso objektus specifinei negaliai? 40
Išvados… 42
Literatūros sąrašas ir Šaltiniai… 45
Priedas Nr.1… 48
Priedas Nr.2… 49
Priedas Nr.3… 52

ĮVADAS
“Viskas, ką galime apibendrinti apie žmonijos kilmės istoriją, pasisako už liberalesnę
seksualinę moralę, kai seksualinės praktikos pirmiausia turėtų būti matomos kaip tarpusavio
ryšio stiprinimo priemonės ir tik vėliau – kaip dauginimosi priemonė.”- Edward Osborne
Wilson
Seksas vis dar daug aistrų kelianti tema. Seksas ir kalbos apie jį gali supriešinti, kelti
pasibjaurėjimą, gėdą, suartinti, užburti, padėti formuoti ryšį, o kartais net būti įstatymo
pagrindu. Tai labai aiškiai parodė 2020 metais vykęs protestas “Šeimų maršas”. Kai 10 000-ių
minia susirinko Vingio parke protestuoti prieš LGBTQ+ propagandą, prieš Stambulo
konvenciją ir “genderizmą” ir už tradicinę šeimą. Visa medijoje matoma neapykanta mane ir
įkvėpė dirbti su sekso tema. Pasirinkau šią temą ne norėdama kažką įrodyti, o vedama didelio
smalsumo kodėl seksas kelia tokį susipriešinimą (juk tai tampa pagrindiniu argumentu
leidžiant įstatymus nukreiptus prieš LGBTQ+ žmones ) ir ar įmanoma seksą padaryti
prieinamesnį visiems žmonėms ne tik stereotipinei heteroseksualiai porai (nors kuris iš mūsų
iš tikrųjų atitinka kurį nors standartą?) ir tuo pačiu kasdieniškesnį, lengviau aptariamą ir
mažiau keliantį aistrų.
Daugybė mokslininkų bandė paaiškinti seksualinį elgesį, nuo evoliucinės psichologijos
iki filosofijos. Nuo Darvino iki Foucault. Kalbėti apie seksą viešai vis dar nepadoru ir jaudina,
o problemos susijusios su seksu atrodo arba ignoruojamos, arba neturinčios sprendimo, arba
turinčios labai vienpusius sprendimus. Ir kad ir kaip vengtume sekso, jis yra visur - reklamoje,
mūsų viešojoje erdvėje, medijoje, tarpusavio santykiuose, romantiniuose santykiuose,
santykyje su savimi pačiu. Aišku, tikriausiai nieko nuostabaus, kad kai taip sunku kalbėtis, tai
ir problemas sunku spręsti. Sunku kalbėti apie prievartavimą, teises į kito kūną, teises į savo
kūną, teisę į malonumą, teisę į buvimą bendruomenės dalimi, teisę į gyvybės kūrimą. Sunku
kalbėti apie santykį su savo kūnu ar santykį su kito kūnu. Sunku kalbėti apie savo poreikius ar
skausmą, tiek psichologinį, tiek fizinį, kai skausmas yra tiesiog normalizuojamas.
Tokios frazės kaip: “Ji buvo per daug iššaukiančiai apsirengusi.”; “Kaip aš tai
(vienalytės poros seksą) paaiškinsiu savo vaikams.”; “Esu niekam nereikalingas.(pasakė
žmogus ką tik įgavęs mobilumo negalią)”, “Pirmą kartą visada skauda”, “Moterys tiesiog
mažiau nori sekso, nei vyrai.”, “Vyras - gyvulys. Negali suvaldyti savo primatiškų poreikių.”
“All that we can sumrise of humankind’s genetic history argues for more liberal sexual morality, which sexual
practices are to be ragerded first as bonding devices and only second as a means of procreation.” - E.O. Wilson
Tokios frazės kyla iš tos paslapties, kuria apsupome seksą. Ir jos skaudina bei žaloja ne tik
žmogaus laimę, bet ir orumą.
Šiuo darbu kviečiu kiekvieną skaitantį permąstyti seksą ir tuo pačiu permąstyti...