Perforacija dėl endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos

Ištrauka

BAIGIAMASIS DARBAS
Perforacija dėl endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos

TURINYS
SANTRAUKA 3
1. SANTRUMPOS 5
2. SĄVOKOS 5
3. ĮVADAS 6
3.1 Darbo aktualumas ir naujumas… 6
3.2 Darbo tikslas 6
3.3 Darbo uždaviniai 6
4. LITERATŪROS APŽVALGA 7
4.1 Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija 7
4.1.1 Endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos apibrėžimas 7
4.1.2 Tyrimo atlikimas 7
4.1.3 Indikacijos ir kontraindikacijos atlikti endoskopinę retrogradinę 
cholangiopankreatografiją 9
4.1.4 Komplikacijos, susijusios su endoskopine retrogradine cholangiopankreatografija 10
4.2 Virškinimo trakto perforacija 12
4.2.1 Perforacijos apibrėžimas 12
4.2.2 Perforacijos etiologija 13
4.2.3 Rizikos veiksniai, didinantys perforacijos dėl ERCP įvykio tikimybę 14
4.2.4 Perforacijų po ERCP klasifikacija 14
4.2.5 Perforacijų diagnostika 17
4.2.6 Perforacijų gydymas 18
4.2.7 Perforacijų komplikacijos 19
5. TYRIMO METODIKA 19
6. TYRIMO REZULTATAI 20
6.1 Tiriamųjų atranka 20
6.2 Tiriamųjų apibūdinimas 21
6.3 Indikacijos atlikti ERCP 21
6.4 Onkologinis susirgimas 21
6.5 Veiksniai, didinantys perforacijos įvykio tikimybę 22
6.6 Perforacijų lokalizacija, klasifikacija 23
6.7 Perforacijų nustatymo laikas, klinikinis pasireiškimas 23
6.8 Instrumentiniai diagnostiniai tyrimai 24
6.9 Taikytas gydymas 25
6.10 Hospitalizacijos baigtys 28
7. REZULTATŲ APTARIMAS 29
8. IŠVADOS 33
9. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 33
10. LITERATŪROS SĄRAŠAS 34
11. PRIEDAI 39

3. ĮVADAS
3.1. Darbo aktualumas ir naujumas
Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) – tai kombinuota intervencinė
procedūra, atliekama siekiant diagnozuoti ir/ ar gydyti kepenų, tulžies bei kasos latakų ligas [1]. Iki
1968-ųjų kasos bei tulžies latakų ligų diagnostika buvo labai sudėtinga – gydytojai diagnozę
bandydavo nustatyti remdamiesi savo klinikine patirtimi, laboratoriniais tyrimais ar rentgeno
nuotraukomis, tačiau neretai ligos būdavo diagnozuojamos pavėluotai, o galutinai patvirtinti
diagnozės neretu atveju nebūdavo įmanoma. Viskas pasikeitė, kai Jungtinėse Amerikos valstijose
(JAV) 1968-ais metais dr. W. S. McCune su komanda atliko pirmąją ERCP procedūrą [2,3]. Pirmieji
bandymai kanuliuoti didįjį dvylikapirštės žarnos spenelį buvo sėkmingi tik ketvirtadalį atvejų,
tačiau bėgant metams ši technika buvo nuolatos tobulinama ir po daugiau nei 50-ies metų sėkmingai
pritaikyta kasdieninėje klinikinėje praktikoje [2,3]. ERCP pritaikymas klinikiniame darbe padeda
lengviau vizualizuoti kasos bei tulžies latakų drenažo sistemas, greičiau diagnozuoti tulžies latakų
akmenligę, obstrukcijas, susiaurėjimus ar navikinius procesus. Kaip diagnostikos priemonė ERCP
daugiausiai buvo taikoma 1980 – 2000-ųjų laikotarpiu, vėliau tai buvo pakeista mažiau invazyviais
diagnostikos būdais – kompiuterine tomografija, magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija,
endoskopine echoskopija (EUS). Tačiau kaip vienas svarbiausių kasos ir tulžies latakų gydymo
būdų ERCP išlieka iki šių dienų [2]. Vien JAV yra atliekama virš 650 tūkstančių procedūrų per
metus [2]. Vis dėlto, ERCP išlieka viena pavojingiausių endoskopinių intervencijų, reikalaujančių
atidaus pacientų atrinkimo [4]. Skaičiuojama, kad su ERCP susijusios komplikacijos pasireiškia 4 –
12% pacientų [5]. Dažniausiai po ERCP išsivysto ūminis pankreatitas, pasireiškia kraujavimas, kitos
komplikacijos pasireiškia rečiau. Viena rečiau pasitaikančių, tačiau labai pavojinga komplikacija -
perforacija dėl ERCP [5]. Ši komplikacija ne visada yra nustatoma, o ir jos pasireiškimo dažnis labai
varijuoja – įvairiuose šaltiniuose aptinkama nuo 0,1% iki 6% įvykusių perforacijų [6,7]. Šiuo tyrimu
siekta išsiaiškinti, kokia situacija yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikose (VUL SK).
3.2. Darbo tikslas
Nustatyti perforacijų, susijusių su endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos
intervencija, pasireiškimo dažnį, kliniką, diagnostiką, gydymą ir jo rezultatus Vilniaus universiteto
ligoninės Santaros Klinikose 2012 – 2019 m. laikotarpiu ir gautus rezultatus palyginti su kitų
literatūrinių šaltinių duomenimis.