Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo būdai ugdant mokinių mokymosi mokytis kompetenciją pradiniame ugdyme

Ištrauka

Bakalauro darbas
Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo būdai ugdant mokinių mokymosi mokytis kompetenciją pradiniame ugdyme

Turinys
Įvadas 5
Tyrimo teorinės prielaidos: bendradarbiavimas ir mokymasis mokytis pradiniame ugdyme 8
Kas yra bendradarbiavimo procesas? 8
Kaip bendradarbiavimo strategijos mokymąsi mokytis padaro matomą? 10
Mokinių mokymosi mokytis kompetencijos apibrėžtis 21
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo būdų ir mokinių mokymosi mokytis kompetencijos
ugdymo(si) sąsaja 26
Tyrimo metodologija 29
Tyrimo strategija ir imtis 29
Tyrimo etika 37
Tyrimo rezultatai 39
Mokytojų pusiau struktūruoto interviu tyrimo rezultatai 39
Tėvų pusiau struktūruoto interviu tyrimo rezultatai 48
Diskusija 58
Išvados 60
Šaltiniai 62
Priedai 66

Įvadas
Darbo temos aktualumas. Šiandieninėje švietimo sistemoje reflektyvios modernybės
mokinys nori ne tik mokytis pats ir sau, bet ir savo žiniomis keisti visuomenę, kurti jos projektą.
Todėl vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių sėkmę, yra mokymosi mokytis
kompetencija. Mokymasis mokytis – tai toks dinaminis procesas, kurio metu reflektyviai
analizuojamos visos mokymosi situacijos, siekiant pažinti save išsamiau. Naudojantis šia mokymosi
metodika, mokiniai identifikuoja savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, taiko arba leidžia sau taikyti
tinkamas mokymosi strategijas. Svarbu, kad besimokančiojo motyvacija, pasitikėjimas ir
įsitikinimas tuo, ką jis veikia, būtų glaudžiai susiję su jau sukaupta patirtimi (Bendrieji visą
gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai. Europos orientaciniai metmenys, 2007).
Švietimo tyrimai kreipia dėmesį į mokymo ir mokymosi dinamiką, kad būtų galima
nustatyti požymius, svarbius siekiant paveikesnio mokymosi. Atsakymas į klausimą, kas yra
veiksmingas mokymasis, konstruktyvizmo teorinės prieigos perspektyvoje grindžiamas dviem
mokymosi proceso dimensijomis – aplinka ir mokymosi situacijomis. Augustienė, Simonaitienė
(2020) pabrėžia, kad aplinka turi būti dinamiška, kurianti, tikslinga, daugialypė, reflektyvi,
dialoginė, bendradarbiaujanti, palengvinanti mokymąsi bendradarbiaujant ir kuriant žinias. Kartu
mokinių mokymasis susijęs su mokymosi situacijomis – jos susietos su kontekstu kartu tyrinėti
naujai įgyjamų žinių ir jau turimos patirties ryšius. Kadangi šiuolaikinėje švietimo sistemoje
svarbus mokinių gebėjimas savarankiškai valdyti ir reguliuoti savo mokymosi procesus, Letina,
Alena (2020) teigia, kad tai laikoma vienu iš prioritetinių ugdymo tikslų ir kompetencijų, būtinų
efektyviam kasdieninių situacijų ir problemų sprendimui.
Konstruktyvistinis požiūris akcentuoja mokymosi mokytis (metamokymosi) gebėjimų
plėtojimą, čia refleksija ir metakognityviniai gebėjimai yra esminiai žinių ir supratimo kūrimo
aspektai. Remiantis nauju požiūriu į mokymąsi, pabrėžiamas jo konstruktyvistinis pobūdis, jis
analizuojamas kaip patirties konstravimo įrankis. Konstrukcionizmas išreiškia tą patį požiūrį į
mokymąsi kaip ir konstruktyvizmas, tačiau papildomai remiasi idėja, kad geriausios sąlygos
mokytis yra tada, kai mokiniai sąmoningai įsitraukia į pažinimo objekto konstravimą.
Konstrukcionistinio mokymosi bruožai: dalijimasis, personalizavimas, įtrauktis, interpretavimas ir
vizualizavimas, meistriškumas, raštingumas.
Atlikti teoriniai ir empiriniai tyrimai ir jų metaanalizė pagrindžia mokymosi proceso
paveikumą ir įtaką mokymosi gebėjimams tobulinti daugelyje mokymosi sričių. Mokymasis
savireguliuoti, arba mokymosi mokytis kompetencija, dėl savo reikšmės mokymosi kokybei ir
pasiekimams tiek mokykloje, tiek už jos ribų iškilo kaip vienas iš svarbiausių švietimo konstruktų.
Dėl savo charakteristikų ši kompetencija priskiriama prie metakompetencijų, kadangi ji yra svarbi
kitų reikšmingų kompetencijų plėtrai. Europos švietimo politika pabrėžia šio mokymosi mokytis
gebėjimo reikšmingumą, atsižvelgiant į pasaulinius iššūkius, kurie reikalauja pastovaus mokymosi
ir adaptacijos gebėjimų. Šis įgūdis apima mokymosi motyvaciją, tikslų nustatymą, tinkamų
mokymosi metodų pasirinkimą, mokymosi strategijų taikymą bei efektyvų laiko valdymą. Taigi,
mokymosi mokytis kompetencija suteikia asmenims galimybę veiksmingai įsisavinti informaciją,
spręsti problemas ir integruoti naujas žinias tiek individualiai, tiek grupėse (Letina, Alena, 2020).
Taip pat svarbu pabrėžti, kad mokinių mokymosi mokytis kompetencijos plėtrai turi įtakos
tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik pačių mokinių
pastangoms, bet ir jų šeimos bei mokyklos partnerystės stiprinimui. Mokslinės literatūros analizė
rodo, kad mokymosi mokytis kompetencijos vystymuisi yra svarbi sąveika tarp institucinio ugdymo
ir šeimos, kuri daro...