PEDAGOGIKA IR KULTŪRA

Ištrauka

Pedagogikos specialybės
I kurso studentės
PEDAGOGIKA IR KULTŪRA
Bendrosios pedagogikos savarankiškas darbas

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................3
1.LIETUVOS KULTŪROS PEDAGOGAI ................................................................................4
1.1.Vilhelmas Storasta-Vydūnas.............................................................................................4
1.2.Lindė-Dobilas Julijonas....................................................................................................5
1.3.Stasys Šalkauskis..............................................................................................................6
1.4. Antanas Maceina...............................................................................................................7
2.KULTŪRA KAIP KAITA, PROCESAS, AUGIMAS ............................................................9
3.MOKYMO KULTŪROS .......................................................................................................10
3.1. Kodėl reikia įvairių kultūrų mokymo?............................................................................10
4.KULTŪRA IR MOKYMASIS MOKYKLOJE .....................................................................11
IŠVADOS......................................................................................................................................12
LITERATŪROS SĄRAŠAS .........................................................................................................13

ĮVADAS
Pedagogika, tai jaunimo ugdymo mokslas, kurio problematiką sudaro daugelis
elementų, vienas iš jų yra kultūrinis žmonijos palikimas, kurį turi įsisavinti ugdytiniai. Kitais
žodžiais dar tai vadinama ugdymo turiniu (Jovaiša, 2007).
Kultūra – tai humanistinio ugdymo sąlyga ir garantas bei raktas suvokti humanistinio
ugdymo tęstinumą per visas švietimo grandis. Mąstytojai teigia, kad žodis kultūra turi dvi šaknis:
pirmoji – druidiška, antroji – rytietiška. Kult- reiškia gėrio, prado garbinimą, o -ur- senovinė
šaknis, reiškianti šviesą, ugnį (Stulginskis, 1999).
Nuo kultūros priklauso tai, kaip galvojame, jaučiame ir veikiame, kaip sprendžiame
vienas ar kitas problemas tam tikroje aplinkoje (Gage, 1994).
Šiuolaikinės kultūros fenomenai ypač sudėtingi, nes susiję su sparčia kultūros vertybių
kaita, asmens bei visuomenės problemomis (Garalis, 2003).
Šią temą galima analizuoti dviem aspektais. Vienas iš jų, tai tiesiog atskleisti ryšius tarp
pedagogikos ir kultūros. Kitas aspektas – tai įvairių kultūrų analizė. Skirtingos kultūros, su
kuriomis susiduriame mokykloje. Įvairių kultūrų sąveikos ugdymas – svarbi tema mokytojams.
Jo esmė, pagal (1998) Arends, rūpinimasis tradiciškai diskriminuojamų grupių lygybe ir teisingu
elgesiu jų atžvilgiu.
Tikslas. Išanalizuoti kultūros santykį su pedagogika.
Uždaviniai:
1.Pristatyti pedagoginės kultūros pradininkus Lietuvoje;
2.Aptarti kultūrą, kaip procesą;
3.Susipažinti, kokios yra mokymo kultūros;
4.Pristatyti, kas sieja kultūrą ir mokymąsi mokykloje.


1.LIETUVOS KULTŪROS PEDAGOGAI
Kultūros pedagogikos atstovai Lietuvoje išsiskyrė į kelias sroves. Nuo XIX a. vidurio
daugelio demokratinės krypties švietėjų darbuose keliama mintis, kad kultūra turi ugdyti žmogų
nacionaliniam išsivadavimui, visuomenei ir žmonijai. Ši idėja ypač būdinga V.Kudirkos,
P.Višinskio, G.Petkevičaitės-Bitės ir daugeliui kitų jų ir po jų atėjusios kartos požiūriui į ugdymą
(Bukauskienė, 1998).