Pastangų mažinti korupciją Lietuvoje rezultatų kriminologinė analizė

Ištrauka

Kriminologijos bakalauro studijų programa 
Bakalauro darbas

TURINYS
Santrauka 3
Summary 4
ĮVADAS 5
1. Socialinių problemų konstravimo prielaidos 9
2. Korupcijos ir pastangų mažinti ją suvokimas ir apibrėžimas tarptautiniuose ir Lietuvos teisės aktuose 14
2. 1. Tarptautinių dokumentų aptarimas 14
2. 2. Lietuvos dokumentų aptarimas 24
3. Empirinio kokybinio tyrimo rezultatų analizė 30
3. 1. Tyrimo aprašymas 30
3. 2. Empirinio tyrimo duomenų analizė 32
3. 3. Rezultatų apibendrinimas ir diskusija 41
IŠVADOS 44
Bibliografija Error! Bookmark not defined.
1 priedas. Interviu su gerai informuotais piliečiais scenarijus 49
2 priedas. Gerai informuotų piliečių interviu išrašai 53

Santrauka
Šio darbo tikslas yra atlikus mokslinės literatūros, dokumentų ir empirinio tyrimo duomenų analizę
išnagrinėti pastangų mažinti korupciją Lietuvoje rezultatų vertinimą, remiantis Richard Quinney
kriminologinėmis idėjomis paremta socialinės nusikaltimų tikrovės teorija. Siekiant pagrįsti, kad
pastangos mažinti korupciją Lietuvoje yra susijusios su Lietuvos siekimu integruotis į Europos Sąjungą,
išsikelti šie uždaviniai: 1) Aptarti teorines korupcijos reiškinio konstravimo prielaidas, remiantis R.
Quinney sukurta socialinės nusikaltimų tikrovės teorija, 2) Išsiaiškinti, kaip korupcija ir jos mažinimas
yra apibrėžiama pasaulyje ir Lietuvoje, 3) Išnagrinėti gerai informuotų piliečių nuomonę apie korupcijos
mažinimo pastangas Lietuvoje, jų vertinimą ir pasiūlymus.
Atlikus mokslinės literatūros ir dokumentų analizę daroma išvada, kad korupcijos mažinimo
Lietuvoje pastangos yra siejamos su siekimu integruotis į Europos Sąjungą, Specialiųjų Tyrimų Tarnybos
įkūrimu bei korupcijos kriminologinių tyrimų plėtra. Vėliau korupcijos mažinimo siekiai yra įtraukiami
į Lietuvos nacionalinio saugumo strategijas, siekiant stiprinti viešąjį saugumą šalyje.
Atliktas kokybinis tyrimas su gerai informuotais piliečiais, kurie vienu ar kitu būdu yra susipažinę
su korupcijos mažinimo pastangomis, parodė, kad bendrai pastarųjų 20-ies metų laikotarpio vertinimas
yra pakankamai teigiamas, nors ir yra sričių, kur dar būtų galima padidinti skaidrumą. Taip pat buvo
išsiaiškinta, kokiais būdais būtų galima padidinti šalies gyventojų pasitikėjimą valstybinėmis
institucijomis ir jų atliekamu darbu korupcijos mažinimo srityje ir kartu mažinti visuomenės
susiskaldymą.

ĮVADAS
Korupcija žmonijai yra tikrai nenaujas reiškinys, apie ją pirmą kartą buvo rašoma dar XIII a. pr.
m. e. Asirijoje, kurios archyvuose buvo rasti įrašai apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus. Su korupcija
ryžtingiau pradėta kovoti tik XVIII – XIX a. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Europoje, kai 
pradėjo atsirasti suvokimas, kad valstybei dirbantis asmuo neturėtų gauti pinigų iš šalies už tam tikras
paslaugas ar sprendimus apeinant įstatymą. Tik 1853 m. JAV buvo priimtas statutas, draudžiantis
papirkinėti Kongreso narius. Tik 2003 metais Jungtinės Tautos priėmė Konvenciją prieš korupciją,
laikoma vieninteliu teisiškai įpareigojančiu tarptautiniu dokumentu, kuris yra pripažįstamas kaip
universalus prieš korupciją nukreiptas instrumentas. Nepaisant to, korupcija išlieka pakankamai plačiai
naudojama priemone, tiek siekiant neteisėto asmeninio praturtėjimo, tiek siekiant apeiti įstatymus.
Korupcijos reiškinio apibrėžimas vis dar yra aktualus diskusijų objektas, o supratimas kas yra
korupcija labai skiriasi ne tik tarp skirtingų valstybių, bet ir tarp jose veikiančių institucijų, kurioms yra
pavesta rūpintis jos mažinimu. Nors šalys dažnai lyginamos tarpusavyje įvairiuose tarptautiniuose
tyrimuose (vienas žymiausių – Transparency International vykdomas Korupcijos Suvokimo Indekso
tyrimas), juose lyginami rezultatai yra paremti labai skirtingu korupcijos kaip reiškinio suvokimu.
Kiekvienos šalies teisėkūros atstovai korupcijos matavimo instrumentus kuria pagal jau iš anksto
sukonstruotą korupcijos suvokimą. Tai daro nemažą įtaką šalies užimamai vietai tarp kitų šalių
korupcijos suvokimo srityje, o pati...