Pareigos ir atsakomybės etika

Ištrauka

PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖS ETIKA
Savarankiškas darbas

Kiekvienas savaip priimame ir suprantame pareigą, atsakomybę. Bet tai dar nereiškia, kad visi
vadovaujamės tomis pačiomis etikos normomis, dorybėmis. Vieni teisingai elgiasi prisiimdami
atsakomybę sau, o kiti ją perduoda kitiems, lyg tai būtų pats lengviausias ir tinkamiausias pasirinkimas.
O teisūs ir savaip teisingi variantai abu, svarbu susitelkti į savo vertybes, į savo dorovę ir suprasti tikslų
žodžių suvokimą, kas yra pareiga ir atsakomybė ypač tada, jeigu to reikalauja specialybė norint dirbti
burnos higienistu. Nagrinėjant įstatymus ir nuostatas, galima lengviau suvokti pareigas, o skaitant
filosofų mintis, priimti teisingiausią sprendimą pačiam sau, kaip realizuoti savo santyki su pareigomis,
atsakomybėmis ir gyvenimiškose situacijose.
Visose situacijose susidursime su mums priklausančiomis pareigomis, kiekvienas geriau žinantis
išdėstys atsakomybes, kurias per nueitą kelią rinksimės ir dėsimės sau, taikysimės su jomis, pritarsime
ar nepritarsime, svarbu žinosime kitų nustatytas normas. Bet tam, kad būtume dori ir nekankintų
sąžinės graužatis, atlikti pareigas ir atsakomybes tinkamai privalome, ypač jeigu to reikalauja ne tik
mūsų interesai, bet ir darbas, šiuo atveju medicinos sritis, burnos higiena, kai svarbiausi yra pacientai.
Profesinė sąžinė siejama su pareigos atlikimu. O pareiga neatsiejama nuo atsakomybės. Pagal Lietuvos
teisės aktus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimtus įsakymus, burnos
higienisto pagrindinė ir svarbiausia pareiga išdėstyta labai tikslingai ir aiškiai „ Gerbti pacientų teises ir
konfidencialumą, vykdyti sveikatos priežiūros teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus“.
Turime nustatytą vieną iš daugelio pareigų, kaip derėtų elgtis darbo vietoje ir net už jos ribų. Bet
sunkiausia suprasti ir įvertinti savo dorybę ar moralės normas. Šiuo atveju, reikia žinoti, kada bus
teisinga atskleisti paciento informaciją ir kokiam asmeniui tai padaryti tinkamiausia. Vieni tai suvokia
ir neskleidžia informacijos toliau, o kiti nesupratę šios pareigos svarbos, platina informaciją, lyg tai
būtų jų pačių. Svarbu atrasti atsakomybės jausmą viduje, kuris pastūmėtų atsižvelgti į pareigas. Kartais
elgtis taip, kaip nurodyta pareigose varžo, mažina galimybių ir laisvės ribas. Tereikia suvokti, kad
darydami gerą ne tik žmonėms, bet ir nenusižengdami pareigoms, turėsime savyje daugiau ramybės ir
gerovės. Sąžinė bus rami, jeigu žinosime, kad viską atlikome teisingai. Jokie įstatymai ar nurodymai
neprivers laikytis jų, jeigu mes patys nebūsime tam nusiteikę ir negalėsime sutikti su reikalavimais,
turime rasti būdą juos prisijaukinti. Visi mūsų veiksmai susiję su etikos normomis, pasaulėžiūra.
Pagrindinė etikos esmė ir yra rasti tam tikrus atsakymus į klausimus, kaip privalai elgtis ir ką privalai
daryti. Todėl žinodami savo profesiją, savo veiklą, galime daug lengviau rasti atsakymus ir žinoti, kaip
tinkamai elgtis. Šiuo atveju profesinė etika veda prie kitų etikos šakų žinojimo ir suvokimo. Tokių kaip
deontologinė etika. Ši etikos šaka apibrėžia tam tikras ribas, pabrėžia kad: pareiga ir įstatymo valdžia
yra svarbiausia. Tinkamai įvertinus galime pasakyti ar teisingai elgsimės jeigu vykdysime savo
pareigas ir jausime atsakomybė kitiems žmonėms. Visi skirtinai sprendžiame tokias dilemas, kartais net
skirtingai suvokiame, nėra teisingo atsakymo yra tik duoti įsakymai. Laikytis ir vykdyti juos, kiekvieno
žmogaus asmeninis pasirinkimas.