Paradigminiai santykiai (opozicijos) filme "Dangus iš tikrųjų yra"

Ištrauka

PARADIGMINIAI SANTYKIAI (OPOZICIJOS) FILME „DANGUS IŠ TIKRŲJŲ YRA“
Geriausiai žmogaus gyvenimas, jo likimas atsispindi filme. Filmai kuriami remiantis
žmonijos patirtimi, tai, kas atsitinka kiekvienam, vienaip ar kitaip yra įprasminta filme. Dėl šios
priežasties, filmų pasirinkimas yra milžiniškas. Yra išskiriama bent 11 žanrų: drama, komedija,
siaubo, veiksmo, fantastinis filmas ir kt., kiekvienas iš jų yra specifinis, būdingas tik tam tikram
filmo žanrui. Kalbant apie paradigmas filmuose, geriausiai jas galima išskirti meniniuose filmuose.
Mano manymu, fantastiniai filmai šiuo atveju taip gerai neatspindėtų opozicijų. Analizei pasirinkau
dramos žanro meninį filmą „Dangus iš tikrųjų yra“, sukurtą 2014 metais. Tai drama apie berniuką,
kuris buvo nukeliavęs į rojų ir grįžo atgal. Mažame miestelyje, berniukas vardu Koltonas,
operacijos metu būdamas arti mirties patenka į rojų. Atsibudęs po operacijos jis ima pasakoti savo
tėvams, kad buvo patekęs į dangų. Jo tėvas atranda drąsos ir pasiryžta pasakoti žmonėms apie savo
sūnaus neeilinius išgyvenimus dangaus pasaulyje. Šis filmas yra sukurtas remiantis tikrais faktais,
pagal to paties pavadinimo knygą, kuri buvo parašyta remiantis berniuko išgyvenimais operacijos
metu. Žiūrėdama filmą jau galėjau išskirti keletą paradigminių santykių, daugiausiai iš jų yra
binarinės opozicijos, pavyko išskirti ir keletą ekvipolentinių ir polinių opozicijų. Nuo šių opozicijų
ir pradėsiu savo darbo analizę.
Analizuojant paradigminius santykius pravartu trumpai apžvelgti ir pačią sąvoką.
Paradigma – tai žyminių ir (ar) žymiklių, priklausančių tam tikrai kategorijai, rinkinys. Taigi
paradigmos susieja ženklus, kurie tam tikruose kontekstuose gali pakeisti vieni kitus. Opozicija –
toks santykis tarp dviejų ženklų, kuriems būdingas bendras ir bent vienas skiriamasis bruožas.
Paradigminės opozicijos gali būti skirtingos: ekvipolentinė opozicija apima dvinarį santykį, kai abu
žodžiai semantiškai lygiaverčiai, ir vienas, ir kitas pasižymi tam tikru pozityviu skiriamuoju
požymiu. Filme išskyriau tris šios opozicijos pavyzdžius. Pirmoji ekvipolentinė opozicija,
išryškėjusi jau filmo pradžioje, tai vyro ir moters opozicija. Abu asmenys yra semantiškai
lygiaverčiai, tačiau juos skiria apranga, išvaizda, manieros. Vyrus mes suvokiame kaip biologinės
žmogaus (Homo sapiens) rūšies vyriškos lyties atstovus, jų kūno sudėjimas yra kitoks, nei moterų,
nustatyta, kad vyrams būdingas didesnis plaukuotumas, platesni pečiai, siauresnis dubuo, skirtingi
lytiniai organai. Moteris yra „dailiosios lyties“ atstovė, ji skiriasi nuo vyro – sudėjimu, fizine jėga,
išvaizda. Tačiau abu jie yra lygiaverčiai, negalima išskirti kurio nors vieno, tiek vyras, tiek moteris
yra gyvas organizmas, nors abu turi skiriamuosius požymius. Kita opozicija, susijusi su spalvomis,
todėl išskyriau juodą ir baltą spalvas. Filme šios dvi spalvos yra dominuojančios.