Papartžių klasifikacija ir jų augimo sąlygos

Ištrauka

TURINYS
Įvadas
1.Paparčių įvairovė...............................................................................................................4
1.2Pleistiškasis adiantas..........................................................................................................4
1.3Lizdinė kalnarūtė…………………………………………………………………...……5
1.4Kuprotoji unksmenė…………………………………………………………….….…….5
1.5Davalija……………………………………………………………………………..……6
1.6 Ilgalapis inkstpapartis ir širdžialapis inkstpapartis ………………………………….….6
1.7 Apskritalapė pelėja………………………………………………………………....……7
1.8Geltonasis kiškiapapartis……………………………………………………………..…..7
1.9Elninis plačragis……………………………………………………………………...…..8
1.10Pjautuviškasis cirtomis…………………………………………………………...……..8
1.11Kretinis pteris……………………………………………………………………………9
1.12Bekojė, vešlioji ir Martenso selaginelė……………………………………………….…9
2.Paparčių priežiūra………………………………………………………………………..10
Išvados...……………………………………………………………...……………….…..…11
Informacijos šaltiniai...……………………………………………………………….………12

ĮVADAS
Augalai padeda sukurti sveiką aplinką, suteikia dvasinės ramybės, gyvybingumo mūsų
namams ir darbo vietoms. Kambarinės gėlės – dizaino dalis, paryškinanti interjero daiktų grožį.
Augalų pasiūla didžiulė, nuolat kinta jų asortimentas. Daug kambarinių augalų įvežama iš
Olandijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių. Nemažai jų išaugina Lietuvos šiltnamių įmonės,
pavieniai augontojai. Nenuostabu, kad daugeliui sunku išsirinkti tinkamą augalą. Auginantieji gėles
turėtų žinoti ne tik augalų kilmę, jų bioekologines savybes, bet ir dauginimo būdus, dekoratyviąsias
savybes bei priežiūros ypatumus, mokėti sudaryti gėlių derinius, atsižvelgiant į augalų bioekologines ir dekoratyviąsias savybes. [1]
Tikslas: Sužinoti kaip skirstomi paparčiai, gebėti parinkti tinkamas augimo sąlygas.
Uždaviniai:
1.Išsiaiškinti, kokia yra paparčių įvairovė.
2.Žinoti kaip prižiūrėti paparčius, kokios augimo sąlygos jiems tinkamiausios.
3.Kaip dauginami paparčiai.

1. PAPARČIŲ ĮVAIROVĖ
Paparčiai priklauso seniausioms augalų grupėms. Jie jau vešėjo tais laikais, kai Žemėje dar
gyveno dinozaurai. Paparčių esti visuose žemynuose, jie mėgsta drėgnus, šešėlių dengiamus
biotopus. Ši augalų grupė išsiskiria ne tik biotopų, bet ir vešėjimo formų įvairove. Yra paparčių,
aukštų sulig medžiais (mediniai paparčiai), yra paparčių epifitų, augančių ant medžių (plačragiai
paparčiai). Dar kiti paparčiai veša žemaūgiai ir akį traukia kone juvelyriškai išdalinta lapija bei žvilgančiais stiebais.
Paparčiai, vertinant botaniškai – atskira ir labia savita augalų klasė. Nuo aukštesnių augalų
jie skiriasi tuo, kad dauginasi ne sėklomis, bet sporomis. Dauguma paparčių rūšių jas turi ant
apatinės lapų pusės.
Kai kurie paparčiai yra epifitai, t.y. auga ant kitų augalų kamienų ar medienos – jiems
nereikia grunto. Kiti veša žemėje, dažniausiai rūgščiame dirvožemyje [2].
1.2. Pleistiškasis adiantas (Adiantum raddianum)
Palanges papuošia subtiliomis, plunksniškomis, apvaliomis ar trikampėmis lapų
vėduoklėmis, sudarytomis iš juoda spalva tviskančių laibų stiebų [2].
1.2.1 pav. Pleistiškasis adiantas (Adiantum raddianum) [4]
1.3. Lizdinė kalnarūtė (Asplenium nidus)
Šie paparčiai atrodo visai kitaip nei plėstiškieji adiantai. Lizdinių kalnarūčių lapai ilgi ir
piltuvėliškai susispietę ratu. Nenaudokite jokių lapų purškalų, nes augalai jautrūs jiems. Lizdinės
kalnarūtės gali augti ir žemėje, ir kaip epifiniai ant kitų augalų, pavyzdžiui, “Fimbriatur”.
Parduodamos ir senosios kalnarūtės (A. antiquum) – jos gali žiemoti ir vėsiau, tačiau mėgsta aukštą
oro drėgnumo lygį [2].