PANORAMINĖS RENTGENOGRAMOS APRAŠYMAS

Ištrauka

Gydytojo odontologo padėjėjo specialybės II kurso studentė
PANORAMINĖS RENTGENOGRAMOS APRAŠYMAS
Odontologinės rentgenologijos savarankiškas darbas

ĮVADAS
Rentgenologija – mokslas tiriantis rentgeno spindulių panaudojimą diagnozės nustatymui ir gydymui.
Rentgenologinis tyrimas – šis tyrimas atliekamas, kai reikia nustatyti dantų, dantų šaknų, juos
supančių audinių (periodonto) būklę, įvertinti gydymo kokybę. Laiku atlikta rentgeno nuotrauka
daugeliu atveju lemia tolimesnio gydymo sėkmę. Be rentgeno nuotraukų neįsivaizduojamas joks
endodontinis (dantų šaknų kanalų) gydymas ar protezavimas, nes protezo ilgaamžiškumą daugeliu
atveju nulemia danties šaknų ir paties žandikaulio būklė. Kartais būtina atlikti kelias rentgeno
nuotrauka. Naudojant radioviziografą, vaizdą gauname kompiuterio ekrane.
Radiologinis ištyrimas yra vienas iš svarbiausių diagnostikos priemonių. Radiograma – tiriamojo
erdvinio organo – danties – atvaizdas plokštumoje. Šis vaizdas turi būti kokybiškas, nes tai gali turėti
įtakos matomų struktūrų bei pokyčių interpretacijai. Radiologiniam paciento ištyrimui endodontinio
gydymo metu dažniausiai yra taikoma konvencinė (įprastinė) radiografija arba skaitmeninė (digitalinė
kompiuterinio vaizdo) radiografija. Darant radiogramas, rekomenduojama, kad tiriamasis dantis būtų
lokalizuotas radiogramos centre. Virš tiriamojo danties šaknies viršūnės turėtų būti matoma ne mažiau
kaip 3 mm alveolinio kaulo.
Endodontinio gydymo metu darant radiogramas yra labai svarbu, kad gautas radiologinis vaizdas
būtų minimaliai iškreiptas. Dažniausiai gydytojai odontologai klinikinėje praktikoje naudoja šias
radiogramų atlikimo technikas:
Paralelinę (angl. parallel);
Pusiaukampinės (angl. bisecting angle);
Sukandimo (angl. occlusal).
Modernioje endodontijoje radiologinis tyrimas lieka viena iš svarbiausių diagnostikos priemonių.
Turėdamas radiogramą, gydytojas odontologas pirmiausiai turi įvertinti jos kokybę, nes tai svarbu norint
tiksliau interpretuoti matomas struktūras bei pokyčius. Kalbant apie radiologinio vaizdo kokybę, keliami
tokie reikalavimai:
Turi būti aiškiai matomi anatominių darinių kontūrai, bei jų struktūra;
Turi būti aiškiai matomas visas dantis: vainikas, šaknys bei jų viršūnės, periodonto plyšys,
lamina dura ir dantinės ataugos (lot. proccessus alveolaris);
Tais atvejais, kai apie šaknies viršūnę yra stebima destrukcija, turi aiškiai matytis periferija, esanti už destrukcijos;
Toleruojami nedideli danties radiologinio vaizdo dydžio neatitikimai.
Norint nustatyti, kuriam žandikauliui priklauso radiogramoje matomi dantys, turi būti detaliai
vertinami radiogramoje matomi anatominių struktūrų šešėliai, padedantys nustatyti matomo vaizdo
priklausomybę vienam iš žandikaulių.