PALŪKANŲ NORMA KAIP PINIGŲ RINKOS KAINA

Ištrauka

PALŪKANŲ NORMA KAIP PINIGŲ RINKOS KAINA

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
1.PALŪKANŲ ESMĖ 5
1.1. NOMINALIOJI IR REALIOJI PALŪKANŲ NORMA 6
1.2. SKOLINAMŲJŲ LĖŠŲ PASIŪLA IR PINIGŲ PAKLAUSA 6
2.PALŪKANŲ NORMŲ STRUKTŪRA 8
3.PALŪKANŲ NORMŲ TERMINŲ STRUKTŪRA 9
4.PALŪKANŲ NORMŲ RIZIKA 9
5.PINIGŲ RINKOS 10
IŠVADOS 13
LITERATŪRA 14

ĮVADAS
Finansų rinkų veikla labai svarbi šalies ūkiui socialiniu bei ekonominiu požiūriu, nes turi
didžiulę įtaką ekonomikos augimui, efektyviam finansinių išteklių naudojimui šalyje. Finansų
rinkose paskirstomi finansiniai ištekliai tarp rinkos dalyvių. Jose prekiaujama finansiniu turtu.
Finansų rinkos padeda sumažinti riziką, paskirstydamos tarp daugelio rinkos dalyvių, pagreitina
pinigų apyvartumą, tuo sudarant galimybę efektyviau naudoti finansinius išteklius, teikia
informaciją rinkos dalyviams. Taip didina finansų rinkos galimybes.
Finansų rinkos padeda įmonėms optimaliai tvarkyti savo dabartines ir būsimas lėšas, suteikia
galimybę naudoti daugybę finansinių instrumentų. Žinomos tokios finansų rinkos:
kapitalo ar nuosavybės (ilgalaikių vertybinių popierių) rinka;
pinigų ir valiutos rinkos;
aukso rinkos;
hipotekos rinkos.
Per finansų rinkas vyksta kapitalo koncentracija, teikiami kreditai ir pasikeitimas laisvais
piniginiais ištekliais. Svarbiausią vaidmenį atlieka finansinės institucijos, kurios padeda judėti
grynųjų pinigų srautams iš pinigų turėtojų pas juos, kuriems pinigai reikalingi. Finansų rinkos
padeda užmezgant tiesioginius kontaktus tarp finansinių išteklių pirkėjų ir pardavėjų.
Finansiniai tarpininkai yra finansinės įstaigos, kurios priima pinigus ir savo nuožiūra naudoja, t.
y. teikia paskolas arba kitas finansines paslaugas. Tai komerciniai bankai, draudimo kompanijos,
pensijų fondai, holdingo kompanijos, lizingo ir faktoringo firmos, kredito unijos, investicinės bendrovės.
Bankai turi teisę rinkti indėlius ir gautas lėšas naudoti paskoloms teikti tiems subjektams,
kuriems trūksta pinigų konkrečiai ūkinei veiklai plėtoti. Taigi laikinai nenaudojami pinigai patenka
į šalies finansų sistemą ir didina jos galias. Iš tikrujų bankai perka pinigus kaip išteklius ir parduoda
juos kaip savo prekę, o skirtumas tarp parduodamų pinigų kainos, t. y. (palūkanos už paskolas) ir
perkamų pinigų kainos (palūkanos už indėlius) yra vadinamas marža ir sudaro pagrindines banko veiklos pajamas.
Bankų vaidmuo pasireiškia šalies pinigų politikoje, t. y. centrinio banko pinigų politikos
veiksmingumas labai priklauso nuo to, kaip sėkmingai šalies komerciniai bankai perduoda pinigų
politikos signalus ūkio subjektams. Bankas veikia skolindamasis pinigus viena kaina ir skolindamas
juos už didesnę kainą. Istoriškai taip susiklostė, kad bankininkai daugiau dėmesio skyrė skolinimui,
o ne skolinimuisi. Lėšų įsigijimas buvo traktuojamas lyg ir kaip mechaninė operacija, kai mokama
už indėlius palūkanų norma yra nustatyta pagal kartelinius susitarimus arba pagal vyriausybės
nustatytą aukščiausią leistinąją ribą. Ir atvirkščiai, vertindami paskolų prašymus, bankai rodė daug
daugiau profesionalumo ir išradingumo. Bankų plėtrai didelę įtaką turi Lietuvos ekonomikos sparti
raida. Pelningumo augimui didžiausią įtaką turėjo grynųjų palūkanų pajamų padidėjimas, o jį
nulemia sparčiai augantis bankų paskolų portfelis bei padidėjusi realioji palūkanų marža. Įtakos
pelno padidėjimui turi išaugęs bankų veiklos efektyvumas.
Tikslas – išanalizuoti palūkanų normą ir pinigų rinką.
Uždaviniai – išsiaiškinti palūkanų esmę, palūkanų normų struktūrą, riziką ir pinigų rinką.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė.
Pagrindinis tikslas: paanalizuoti palūkanų norma kaip pinigų rinkos kaina.