Palemonas, jo sūnūs ir Lietuva

Ištrauka

Palemonas, jo sūnūs ir Lietuva

2025-03-14 2
●
1258 m., lygiai prieš 750 m., lietuvių kunigaikštis Erdvilas ar
Radvila, persikėlęs Nemuną, išvydo "nuostabų kalną", ant
kurio stovėjo Batyjaus sugriauta pilis. Toje vietoje jis
pastatė naują pilį, užėmė nemažą rusų žemės dalį ir ėmė
vadintis Didžiuoju Lietuvos, Žemaitijos ir rusų Naugarduko
kunigaikščiu. Taip atsirado Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė.

2025-03-14 3
●
Iš tikro, LDK įkūrimu reikia laikyti 1246 m., kai Romos popiežius
Inokentijus atsiuntė karūną Mindaugui, valdžiusiam Naugarduke
(dabar Novogrudkas). Kartu jis karūnavo ir Galicijos-Volynės
kunigaikštį Danilą. Ir vis tik Lietuvos ir Žemaitijos kronika skelbia,
kad 1258 m.
●
"Radvila subudavojo pilį ir užvaldė be kraujo praliejimo… prijungė
didelę Rusijos žemės dalį ir ėmė pasirašinėti Didžiuoju Naugardo
kunigaikščiu. Tada … subudavojo kitą pilį ir pavadino ją Gorodoku,
iš tenai patraukė į Podliašę, kur tuo metu jotvingiai makalavosi,
rado ten Berestą, Chmelniką, Dorogičiną, Surožą, Belską,
Branską… priėmė juos maloniai savo apsaugon; ir jie jam
nuolankiai prisiekė".

2025-03-14 4
●
Kai kurie istorikai laiko, kad Mindaugą pasikvietė į tarnybą
Naugardukas, tuo metu tapęs vienu vakarinių rusų žemių.
Pats Mindaugas buvo pagonis. Kaip rašoma Galicijos-
Volynės kronikoje: "Mindaugas gi kreipėsi į popiežių ir
priėmė krikštą; vienok, jo krikštas melagingas buvo,
garbinant slapta savo dievus: pirmąjį Nunadievą, ir
Teliavelį, ir kiškių dievą Diveriksą, Medeiną… Ir dievus savo
garbino, ir mirusius kūnus degino, ir bedievybę savo darė".

2025-03-14 5
●
Pagal aplinkybes, Mindaugas galėjo priimti krikščionybę,
nesvarbu, katalikų ar stačiatikių, ir taip pat lengvai nuo jos
atsisakyti.
●
Tad kas buvo tie pagonys, atėję į rusų žemes ir ilgai jose
įsikūrę?
●
Juk LDK gyvavo iki 1569 m., o sąjungoje su Lenkija – iki 1795
m.

2025-03-14 6
●
Lietuvos ir Žemaitijos kronika, kaip ir kiti baltarusių-lietuvių
metraščiai, prasideda legendine dalimi, besivadinančia
"Išvada ir pasakojimas apie Didžiąją Lietuvos ir Žemaitijos
kunigaikštystę, iš kur kilo ir vystėsi". Joje pasakojama apie
Romos patricijų Palemoną ("Bychovco kronikoje" vadintą ir
Apolonu), kuris su 500 šlėktų kartu su šeimomis ir turtais
bėgo nuo imperatoriaus Nerono (kituose šaltiniuose - hunų
valdovo Atilos) persekiojimų per jūrą iki Nemuno žiočių.

2025-03-14 7
●
Čia jei išsilaipino, "rado kalnus aukštus ir ąžuolynus puikius",
gausybę žvėrių ir žuvų, ėmė daugintis ir pavadino "tą
kraštą Žemontu, nuo dauginimosi". Visi jie priklausė Jaučio,
Lokio, Kolonų ir Rožių herbams. Pats Palemonas, tikėtina,
priklausė Jaučio herbui, kas liudijo apie jo vyraujančią
padėtį dinastijos hierarchijoje.

2025-03-14 8
●
Palemonas susilaukė sūnų Barkaus, Kuno ir Spero.
●
Barkus pasiėmė žemės prie Nemuno ir įkūrė Jurbarko pilį.
●
Kunas (Kunasijus) apsijojo prie Vilijos upės ir įkūrė Kauno pilį.
●
Spera nuėjo saulės tekėjimo kryptimi, persikėlė per Nevėžio,
Širvintos ir Šventosios upes ir pastatė Speros pilį (iš tikro,
Širvintų rajone yra Spėros ežeras).
●
Vėliau Kuno sūnus Kernius įkūrė Kernavę.
●
Kadangi vietiniai mėgo groti ąžuoliniais trimitais, kai Kernius
kraštą pavadino sujungęs žodžius 'litus' (krantas) ir 'tuba'
(vamzdis) - Litusbania. Tačiau vietiniai nemokėjo lotyniškai,
tad ėmė vadinti tiesiog Lietuva.

2025-03-14 9
●
Iš Palemono ir kildina save Erdvilas ar Radvila, tapęs pirmuoju
didžiuoju Naugarduko kunigaikščiu.
●
Pats Palemonas esąs palaidotas Seredžiaus piliakalnyje,
tebevadinamu Palemono kalnu.
●
Iš Palemono kilę visi Lietuvos kunigaikščiai, o taip pat Goštautai,
Mantvydai, Davainos ir kt.
●
Istorikas N. Ulaščikas mano, kad šią legendinę metraščių dalį XVI
a. susiformulavo Goštautų dinastija, kuriems tokia legenda buvo
paranki. Nežinoma, iš kurių metraščių buvo perrašinėta ta...