Pakartotinai įkalintų asmenų gyvenimo eigos ypatumai

Ištrauka

Bakalauro darbas
Pakartotinai įkalintų asmenų gyvenimo eigos ypatumai

Turinys
Santrauka 4
Summary 4
Įvadas 6
1. Įkalinimo ir pakartotinio įkalinimo tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje 9
2. Gyvenimo eigos kriminologijos prieiga 12
2.1. Užsienio tyrimų apžvalga 12
2.2. Lietuvos tyrimų apžvalga 13
3. Raidos ir gyvenimo eigos perspektyva 15
3.1. Socialiniai ir biologiniai rizikos veiksniai 17
3.1. 1. Nusikalstamo elgesio biologiniai rizikos veiksniai 17
3.1.2. Nusikalstamo elgesio socialiniai rizikos veiksniai 18
4. Empirinio tyrimo apžvalga 19
4.1. Tyrimo metodologija 19
4.2. Tyrimo pristatymas 20
4.3. Pakartotinai įkalintų asmenų socialiniai rizikos veiksnių kontekstai pasireiškiantys asmenų 
gyvenimo eigoje 23
4.3. 1. Vaikystė 23
4.3. 1. 1. Kaimynystė 23
4.3. 1. 2. Vaikystės veiklos 24
4.3. 1. 3. Santykiai su tėvais ir kitais artimaisiais 25
4.3. 1. 4. Tėvų auklėjimas 27
4.3. 1. 5. Laikas mokykloje 28
4.3. 1. 6. Žalingi įpročiai 30
4.3. 2. Suaugusiojo gyvenimas 31
4.3. 2. 1. Darbas/kitos veiklos 31
4.3. 2. 2. Šeimos sukūrimas ir santykiai su antrąją puse bei vaikais 33
4.3. 2. 3. Nusikalstamos veikos 34
4.3. 2. 4. Sunkumai ir veiksmai išėjus į laisvę po pirmojo įkalinimo 35
4.3. 3. Nusikaltimo vertinimas ir laikas kalėjime 37
4.3. 3. 1. Nusikaltimų priežastys 37
4.3. 3. 2. Patyrimai uždaro ir atviro tipo įkalinimo įstaigose 38
4.3. 3. 3. Santykiai su pareigūnais ir kitais nuteistaisiais 41
4.3. 3. 4. Veiklos kalėjime 43
4.3. 4. Planai po bausmės atlikimo 44
Išvados 46
Šaltiniai 48
Priedai 52
1 priedas: Interviu pristatymas ir gairės 53

Įvadas
Raidos ir gyvenimo eigos kriminologija yra tolesnės kriminalinės karjeros paradigma, kuri
išryškėjo devintajame dešimtmetyje, plėtojimas, įtraukiant rizikos veiksnių ir gyvenimo įvykių
tyrimą (Blumstein ct. pg. Farrington 2005, p. 3). Ši paradigma nepaprastai išplėtė žinias apie
nusikalstamos karjeros ypatybes, tokias kaip pradžia, tęstinumas ir pasitraukimas, matavimą, tačiau
mažiau dėmesio skyrė rizikos veiksniams ir gyvenimo įvykiams, kurie turėjo įtakos šiems
požymiams, arba teorijoms, galinčioms paaiškinti raidą, rizikos veiksnius ir gyvenimo įvykius
(Piquero ct. pg. Farrington 2005, p. 3 ). Raidos ir gyvenimo eigos kriminologiniai tyrimai yra
svarbūs dėl dviejų dalykų: pirma, jie leidžia užčiuopti asocialaus elgesio pradžią, ištirti, kokie
veiksniai lemia įsitraukimą į delinkventinį ar nusikalstamą elgesį bei jo nutraukimą; antra, kaip
rodo užsienio šalių pavyzdžiai, tokių tyrimų pagrindu identifikavus rizikos ir apsauginius
veiksnius, kuriamos efektyvios prevencijos programos (Michailovič et al. 2014, p. 4). Temos
aktualumas atsiskleidžia peržvelgus užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimus – tyrimų apie
pakartotinai įkalintų asmenų bei nuteistųjų gyvenimo eigos ypatumus, naudojant gyvenimo eigos
prieigą, yra labai mažai. Remiantis
,,Žinybinio nusikalstamų veikų registro duomenimis“, galima matyti, jog asmenys išėję iš kalėjimo,
dažnai vėl nusikalsta (IRD). Todėl yra svarbu ne vien įvardinti socialinius ar biologinius veiksnius,
lemiančius pakartotinius nusikaltimus asmenų, išėjusių iš kalėjimo, bet ir ištirti, kas būtent
kiekvieno asmens gyvenime, lemia jų nusikalstamos veikos tęstinumą bei kas lėmė nusikalstamo
elgesio pradžią.
Šio tyrimo naujumas pasireiškia kitokiu aspektu: atliekant kokybinį tyrimą siekiama atskleisti
pakartotinai nusikaltusių asmenų socialinių rizikos veiksnių kontekstus pasireiškiančius per visą
tyrimo dalyvių gyvenimo patirtį. Gyvenimo eigos požiūris teigia, kad pokyčiai neapsiriboja tam
tikru „jautriu“ ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu, bet vyksta per visą gyvenimą, taigi gyvenimo istorijos
naratyvai atskleidžia nusikalstamą vystymąsi „iš vidaus į išorę“ (Blokland 2010, p. 57). Angus Yuk
Fung Chan ir Hau-lin Tam (2024), naudodami gyvenimo eigos prieigą, atliko kokybinį tyrimą,
kurio metu siekta pažvelgti į visą žmogaus gyvenimą ir ištirti, kaip įvairiais narkotikų vartotojų
gyvenimo etapais įgyta patirtis ir kontekstiniai veiksniai įtakoja jų elgesį su narkotikais. Atliktas
tyrimas parodė, kad narkotikų vartojimo trajektorija taip pat gali būti sudaryta pagal ,,etapų
modelį‘‘ su...