PAGRINDINIAI TEORINIAI BAUDŽIAMOJO PROCESO MODELIAI IR JŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

Ištrauka

RAŠTO DARBAS
PAGRINDINIAI TEORINIAI BAUDŽIAMOJO PROCESO MODELIAI IR JŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

ĮŽANGA
Pirmiausia pradedant nuo to, kas visgi yra toji baudžiamoji proceso teisė ir kokie yra baudžiamojo
proceso modeliai ir jų bruožai?
Baudžiamoji proceso teisė – tai visuma teisės normų, įstatymų reguliuojama valstybės įgaliotų
institucijų ikiteisminių ( kvoto, parengtinio tardymo ) prokuratūros įstaigų, pareigūnų ir teismo veiklą
iškeliant, tiriant nusikalstamas veikas, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.
Baudžamasis procesas laikomas kryptinga valstybės veikla, kuria siekiama išaiškinti rengiamas, daromas
ar padarytas nusikalstamas veikas ir, jei yra pagrindas, teisingai bausti jas padariusius asmenis arba jiems
taikyti kitas įstatymo numatytas priemones.
Tam tikro laikotarpio konkrečios valstybės pozityvaus baudžiamojo proceso vystymosi, taip pat jo
nuostatų interpretavimo pagrindu ilgą laiką buvo baudžiamojo proceso doktrinoje nagrinėjami teoriniai
baudžiamojo proceso modeliai. Praktiškai visi baudžiamojo proceso specialistai pripažįsta, kad esama
kelių baužiamojo proceso tipų modelių, turinčių savo principus ir jų nulemtas procesines formas. Daugelio
tyrinėtojų manymu, baudžiamojo proceso srityje pasirinko rungtyniavimo sistemą, tuo tarpu romanų-
germanų teisė pirmenybė atidavė tardymo sistemai (tiriamojo proceso teoriniui modeliui).
Baudžiamojo proceso teisės pagrindiai teoriniais modeliais yra priskiriami trys pagrindiniai, tai yra
rungimosi proceso teorinis modelis, tiriamojo (tardymo) proceso teorinis modelis ir mišrusis teorinis
modelis.

Rungimosi proceso teorinis modelis
Rungimosi procesas labiausiai siejamas su rungimosi principo įgyvendinimu šiame procese.
Pateikiant rungimosi baudžiamojo proceso sampratą galima sakyti, kad rungimosi procesas yra toks
procesas, kuriame dalyvauja dvi proceso šalys (kaltinimas ir gynyba), šalys turi vienodas procesines
teisines galimybes rinkdamos, pateikdamos ir tirdamos įrodymus teisme, taip pat vertindamos kitos šalies
pateiktus įrodymus. Teismas tokiame procese negali nei aktyviai dalyvauti bylos šalių pateiktų įrodymų
tyrime, nei reikalauti naujų įrodymų. Jis laikomas nešališku arbitru, kuris steni, kad nebūtų
pažeidžiamos ,,žaidimo taisyklės‘‘, ir priima atitinkamą sprendimą, t.y. išsprendžia kaltinamo asmens
kaltumo arba nekaltumo klausimą ir kaltam asmeniui skiria atitinkamą bausmę. Šis procesas gali būti
įvardijamas kaip bylos sprendimas ginčo būdu, kuomet laimi ta šalis, kuri geriausiai išnaudoja turimas
teises ir jai pavyksta įtikinti teismą tuo, ką ji deklaruoja.
Trumpą koncentruotą rungimosi proceso apibrėžimą pateikia A. V. Smirnov, sakydamas, kad
rungimosi procesas yra toks idealus baudžiamojo proceso tipas, kuris pagrįstas proceso šalių
lygiateisiškumu, laisve ir autonomija procese.
Rungimasis kone dažniausiai sutinkama sąvoka teisės doktrinoje analizuojant įvairias teisės sritis.
Rungimosi principo įtvirtinimo baudžiamajame procese siekiamybė ir tikslingumas minimas ne tik
daugelyje teorinio lygmens straipsnių, bet ir konkrečiuose teisės aktuose. Iš to galima daryti išvadą, kad
rungimosi baudžiamasis procesas yra optimaliausia siekiama baudžiamojo proceso išraiška.
Rungimosi procesas labiausiai charakteringas anglosaksų bendrosios teisės valstybėse. Šį
baudžiamojo proceso tipą geriausiai šių dienų kontekste reprezentuoja bendrosios teisės tradicijas turinčių
valstybių teisinės sistemos tokios kaip Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos, Didžiosios Britanijos
baudžiamieji procesai ypač nagrinėjant bylas teisme. Minėtina ir tai, kad realiai rungimosi principų
maksimalų galimą pavidalą turi tik Didžioji Britanija. Pažymėtina, kad jau minėtas šiuolaikinių valstybių
baudžiamojo proceso bruožų vienodėjimas daro didžiulę įtaką, tačiau minimos valstybės kaip pavyzdys
pateikiamos atsižvelgiant į vyraujančių, kertinių rungimosi tipui būdingų bruožų atsispindėjimą ir taikymą
šių šalių baudžiamojo proceso reglamentavime.
Rungimosi proceso teorinio modelio esminiais elementais laikomi:
1.Proceso funkcijų atskyrimas, kai kaltinimas, gynyba ir nešališkas arbitras (teismas) atlieka
skirtingas funkcijas, tai yra deklaruojmas dviejų šalių (kaltinimo ir gynybos) ir nepriklausomo
teismo buvimas. Be to, pabrežiamas šalių...