Pagrindiniai darbo apmokėjimo organizavimo principai

Ištrauka

Pagrindiniai darbo apmokėjimo organizavimo principai
Darbo apmokėjimo organizavimą šiuo metu lemia ekonominiai, techniniai, socialiniai veiksniai.
XX amžiaus pabaigoje, pasiekus pakankamai aukštą darbuotojų kvalifikacijos, gamybos
mechanizacijos bei automatizacijos lygį, svarbiausiu elementu darbe tampa kooperacija, tarpusavio
pagalba, kuo didesnis asmeninis indėlis į įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą. Dabar vis dažniau
atsisakoma griežtos pareigybių klasifikacijos ir kiekvieno  darbuotojo užmokesčio fiksavimo.
Darbuotojo kvalifikacijos lygio augimas labai sureikšmina subjektyvųjį darbo veiksnį, t.y.
darbuotojo požiūrį bei nusiteikimą dirbti. Tai susiję ir su grupinio, komandinio darbo
populiarinimu. Subjektyviojo darbo veiksnio sureikšminimas lemia nestandartines darbo
užmokesčio organizavimo formas ir modelius. Darbo užmokestį ima lemti ne tik kiekybiniai ir
kokybiniai darbo rezultatų aspektai, bet ir pačio darbuotojo savybės – kvalifikacija, potencialas,
kooperacijos su bendradarbiais lygis ir kt.
Veiksniai, darantys įtaką darbo užmokesčiui
Darbo užmokesčio dydį tiesiogiai arba netiesiogiai įtakoja visa eilė išorinių ir vidinių veiksnių.
Darbo užmokesčio schema
Išoriniai veiksniai
Darbo rinkos sąlygos . Darbo rinka rodo kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykį.
Kai pasiūla viršija paklausą, darbdaviai gali mokėti mažiau. Ir atvirkščiai, kai kvalifikuotos darbo
jėgos paklausa viršija pasiūlą, darbdaviai priversti didinti darbo užmokestį. Tačiau pasitaiko atvejų,
kai šis dėsningumas išnyksta. Pavyzdžiui, profsąjungos gali priversti darbdavius mokėti gerą darbo
užmokestį net esant dideliam šios profsąjungos narių bedarbių skaičiui.
Darbo užmokesčio lygis regione orientuoja darbdavius mokėti tam tikros specialybės ir
kvalifikacijos darbuotojams tokio lygio darbo užmokestį, koks mokamas šiame regione panašiems
darbuotojams.
Gyvenimo lygis . Kolektyvinėse sutartyse paprastai numatomas darbo užmokesčio lygio
indeksavimas, atsižvelgiant į infliacijos koeficientą.
Kolektyvinė sutartis . Viena svarbiausių profsąjungų kolektyvinės sutarties su darbdaviu funkcijų
yra susitarimas dėl darbo ir darbo užmokesčio sąlygų. Profsąjungų tikslas – sudarant naują
kolektyvinę sutartį, pasiekti realaus darbo užmokesčio padidėjimo. Todėl tuose regionuose, kur
gerai organizuotos profsąjungos, darbo užmokesčiai didesni.