Pagonybės reliktai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės populiarioje kultūroje

Ištrauka

LIETUVOS KULTŪROS ISTORIJA
NAMŲ DARBAS: Pagonybės reliktai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės populiarioje kultūroje 2009m. gruodžio 1d

Įvadas
Šis darbas yra skirtas likusiems pagonybės reliktams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
kultūroje. Po krikšto įvedimo LDK faktiškai niekas nepasikeitė išliko visos senosios tradicijos
bei religija. Tiktai stiprėjant krikščionybės įtakai pagonybė buvo galutinai išstumta. Vienas
įdomiasių klausimų bus susiję su kaimiška bendruomene. Ar krikščionybė pakeitė kaimišką
religiją ir gyvenimo būdą? Apžvelgsiu kokie būdai lėmė pagonybės išlikimą ir kas, skatino ją.
Kodėl dauguma LDK gyventojų į ją žvelgė kaip ne į religiją, o kažką nereikalingo. Ar visa LDK
teritorija buvo pagoniška. Kodėl slavų tautos negalėjo vadovauti Lietuvos Didžiąjai
kunigaikštystei? Į šiuos bei kitus klausimus atsakysiu savo darbe.
Visas darbas suskirstytas į įvadą, du skyrius, išvadas ir naudotą literatūrą. Skyriai:
1.Religijos kaita
1.1Pagonybės religija
1.2Krikščionybės atėjimas
2.Išlikę kultūros reliktai po krikščionybės
2.1Pagonybė XVI-XVIIa.
2.2Kaimiška religija

1. Religijos kaita
1.1Pagonybės religija
LDK ankstyvuoju laikotarpiu vyravo pagonybės religija. Žinoma, ji vyravo visose žmonių
gyvenimo srityse, pavyzdžiui, kultūroje, kasdieniniuose darbuose ir panašiai. Pagonybę galima
apibūdinti įvairiai. Vienas iš apibūdinimų yra, kad tai prigimtinis tikėjimas, neturintis jokių
pradininkų ar pranašų. Jis neturi aiškesnės užrašytos istorijos, bet yra seniausias tikėjimas
Pabaltyje, mūsų šalyje, taip pat ir vienas seniausių Europoje. Žinių apie mūsų tikėjimą galima
gauti iš įvairių šaltinių. Jis nebuvo niekada sustingęs, nekintantis. Žinomi ir jo esminiai
pasikeitimai bei reformos. Legendinis Sovijus įvedė mirusiųjų deginimo paprotį. Šventaragis
įkūrė centrinę šventvietę Vilniuje mirusiesiems deginti(20,60). Simonas Grunau XVIa. aprašė
Vaidevučio ir Prutenio didžiąją religinę reformą Prūsijoje(VI amžiuje), kai buvo įkurta centrinė
Romuva ir paskelbti trys vyriausieji baltų Dievai- Patrimpas, Perkūnas ir Patulas.