PAAUGLIŲ SUBKULTŪROS

Ištrauka

PAAUGLIŲ SUBKULTŪROS
Pedagoginės psichologijos praktikos darbas

TURINYS
Įvadas 3
Gotų subkultūra 4
Interviu 7
Išvados 10
Literatūros sąrašas 11

ĮVADAS
Paauglystė – tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą,
trunkantis beveik visą dešimtmetį – nuo 11 iki 21 metų. Tai ypatingas amžiaus tarpsnis, vyksta
greiti ir dideli pokyčiai visose paauglio gyvenimo srityse: bręsta kūnas, vystosi kognityvinės
funkcijos, didėja socialiniai reikalavimai, plečiasi tarpasmeniniai santykiai, keičiasi emocinė
sritis, formuojasi tapatumo jausmas ir t.t. visus šiuos pokyčius paauglys turi integruoti per gana
trumpą laiką, kad galėtų sėkmingai prisitaikyti prie besikeičiančių vidinių ir išorinių reikalavimų.
Gilūs vidiniai virsmai, vykstantys paauglio asmenybėje, sukelia daug nerimo ir ieškojimų
(Kalpokienė ir Gudaitė, 2007).
I. Leliūgienė (2002) teigia, jog paauglystė yra laikoma rizikos amžiumi, nes tada pradeda
sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas.
Savojo „aš“ ieškojimas dažnai sukelia daugybė problemų, tai dažnai nesutarimas su suaugusiais,
kurie paauglį vis dar laiko mažu vaiku. Jaunas žmogus pirmiausiai ieško atsakymą į klausimą:
„Kas aš esu?“, nes iki paauglystės jis deklaravo tik tas formuluotes, kurias girdėjo iš tėvų.
Paauglys ir jaunuolis pradeda ieškoti naujų savarankiškumo ir savivokos galimybių. Jei tėvai
aiškiai apibrėžė tai, kas jie yra, jaunuoliui norisi išbandyti, patikrinti, ar tikrai taip yra, ar jis gali
būti kuo nors kitu (Miselytė, 2009).
Jaunimas laikomas ypatinga amžiaus grupe, kuriai būdingi išskirtiniai poelgiai bei
charakterio savybės, skiriančios jaunimą nuo vyresniosios kartos. Tarp tokių savybių – polinkis
prieštarauti, maištauti. Tad jaunimas drąsiai laužo nusistovėjusias normas, vertybes, tradicijas ir
kuria savas. Tai būtų galima paaiškinti E. Ericsono raidos teorija. Anot autoriaus, paauglystėje
vyksta indentiškumo – vaidmenų neiškumo – krizė. Augantis ir besiformuojantis jaunas žmogus
patiria fiziologinius pokyčius, jam svarbu įtvirtinti socialinius vaidmenis, vyksta tapatybės
paieškos. Gindamiesi nuo diskomforto, identiškumo išsisklaidymo potyrio, kai kurie paaugliai
padeda vienas kitam burdamiesi į gaujas, uždaras grupes, stereotipizuodami save, savo idealus ir
priešus. Tad galime teigti, jog paauglystėje išgyvenami sunkumai, patiriama identiškumo krizė
tampa svarbia jaunimo subkultūrų susidarymo priežastimi. Jaunuolis priima subkultūrinį tapatumą
ir taip bent laikinai išsprendžia sunkumus (Žukauskienė, 2012).