Ozono sluoksnio nykimo priežastys

Ištrauka

Aplinkotyros Namų darbas
Ozono sluoksnio nykimo priežastys

Įvadas
Dėl suintensyvėjusios žmonijos veiklos pradėjo irti stratosferos ozono sluoksnis, kuris saugo
Žemę nuo gyvybei pavojingų ultravioletinių spindulių, todėl vis aktualesnės tampa aplinkos
problemos, susijusios su ozono kiekio pokyčiais stratosferoje ir troposferoje. Nuo XX amžiaus
aštuntojo dešimtmečio pradžios fiksuojamas gana spartus stratosferos ozono sluoksnio irimas
(Krizek et al., 1998). Įvairių institucijų tyrimų duomenimis stratosferos ozono sluoksnis nuo 1980
pradžios žymiai suplonėjo, 1997-2001 metais vidutinis ozono sluoksnis pasaulyje buvo 3 %
plonesnis negu 1980 metais (WMO, 2003). Europoje per šį laikotarpį ozono sluoksnis suplonėjo
apie 7 % (EEA, 2003).
Ozono sluoksnis sugeria didelę dalį ultravioletinių spindulių ir apsaugo augalus bei kitus
gyvus organizmus nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio. Ozono sluoksnio storis lemia UV-
B spindulių srautą, todėl yrant ozono sluoksniui, didžiausią pavojų augalijai kelia ši ultravioletinės
spinduliuotės spektro dalis (Cicerone, 1987). Įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad laikas rimtai
susimąstyti mums visiems ir imtis priemonių, nes didžiausi ozono sluoksnio teršėjai yra žmonės.
Tikslas: Išanalizuoti stratosferos ozono nykimo reiškinį.
Uždaviniai: Apžvelgti stratosferos ozono nykimo priežastis;
Pristatyti Apibūdinti stratosferos ozono sluoksnio irimo pasekmes;
Pristatyti priemones stabdančias stratosferos ozono sluoksnio nykimą.

Ozono sluoksnio nykimo priežastys
Stratosferoje vyksta pastovus ozono sluoksnio susidarymo procesas, o ozono sluoksnio
ardymas vyksta dėl sintetinių chemikalų, taip pat ir dėl natūralių vyksmų gamtoje. Ozono sluoksnį
gali pasiekti tiktai tos chemiškai stabilios medžiagos, kurios yra netirpstančios vandenyje, atsparios
saulės radiacijai ir cheminėms reakcijoms. Tokios yra chlorofluorangliavandenilių (CFC)
medžiagos. Iki stratosferos jų molekulės keliauja 1-2 metus. Ten, veikiamos saulės radiacijos, jos
skyla, sudarydamos taip pat chloro ir chloro oksido molekules, kurios savo ruožtu reaguoja su
ozono molekulėmis. Viena chloro molekulė suardo 10 000 - 100 000 ozono molekulių.
Taip pat ozono sluoksnį ardo freonai, kurie naudojami šaldytuvų, lakų, dezodorantų,
insekticidų, tepalų, antikorozinių dangų, penoplastų, senų gesintuvų ir kt. gamybai (daugiausia F-
11, F-12), t.y. iš freonų išsiskiriantys aktyvūs chloro, fluoro, bromo atomai ozono molekules
paverčia deguonies (O2) molekulėmis. Kuo freonai ir jų garai stabilesni atmosferoje, tuo jie
pasižymi didesne ozono sluoksnio ardomąja galia. Egzistuoja dar viena ozono sluoksnį ardančių
chemikalų grupė, tai kalio anglies junginiai, t.y. C + J, Br, F, C1. 20 % C pasiekiančio stratosferą
yra gamtinės kilmės, 80 % yra sintetinės kilmės. Bromas yra žymiai aktyvesnis nei chloras, todėl jis
labiau ardo ozono sluoksnį, o kartu jie veikia kaip katalizatorius, todėl viena jų molekulė suardo
tūkstančius ozono molekulių.