Osteoporozė

Ištrauka

Gerentologija
Osteoporozė
Savarankiškas darbas

Turinys
1.Ligos apibrėžimas.
2. Priežastys.
3. Klinika.
4. Diagnostika.
5. Gydymas.
6. Profilaktika.
7. Ergoterapueto vaidmuo, gerinant kasdienines funkcijas.
8. Literatūros sąrašas

Ligos apibrėžimas
Osteoporozė – tai sisteminė griaučių liga, kuriai būdinga maža kaulų masė ir kaulinio audinio
mikroarchitektūros pokyčiai, lemiantys padidėjusį kaulų trapumą ir lūžių riziką. Osteoporozės
klasifikacija pagal Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos
dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą (Australijos modifikacija, TLK-10-AM):
1. M80, osteoporozė su patologiniu lūžiu;
2. M81, osteoporozė be patologinio lūžio;
3. M82, osteoporozė sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur.
Priežastys
Osteoporozė skirstoma: 1. Pirminė (senatvinė) osteoporozė – ja serga abiejų lyčių vyresnio
amžiaus žmonės, tačiau moterys – 6 kartus dažniau; 2. Antrinė osteoporozė, atsirandanti dėl
įvairių ligų (hipertirozės – per aktyvios skydliaukės veiklos, hiperparatirozės – per aktyvios
prieskydinių liaukų veiklos, lėtinių sąnarių, inkstų, plaučių, žarnyno ligų, mielominės ligos, kai
kurių paveldimų ligų) ar vaistų vartojimo. Osteoporozė – dažna liga. Apskaičiuota, kad antroje
gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžimas ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių
vyrų. Kaulas yra sudarytas iš baltymų (kolageno), kurie formuoja jo karkasą ir mineralų
(daugiausia kalcio fosfato), kurie suteikia kaului tvirtumo, kietumo, atsparumo. Kaulas yra
gyvas organas, todėl visą žmogaus gyvenimą jame vyksta pokyčiai – senas kaulas ardomas
(vyksta kaulo rezorbcija), o jo vietoje statomas naujas kaulas (kaulo formavimasis). Vaikystėje
ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei rezorbcija, todėl kaulai auga, tvirtėja,
tankėja.