Organizacijų darnaus vystymosi samprata

Ištrauka

Organizacijų darnaus vystymosi samprata
Straipsnių palyginimas

Turinys
ĮVADAS
I. ANALIZĖ
IŠVADOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS

Įvadas
Darnus vystymasis Lietuvoje pradėtas diegti prieš 17 metų, praėjus daugiau nei
dešimtmečiui po viršunių susitikimo Rio De Žaneire, kurio metu buvo suformuluotos pagrindinės šios
programos nuostatos. Šiuo aspektu Lietuva atsilieka nuo kitų Europos valsybių, todėl, gali būti, kad dėl
šios priežasties mūsų valstybėje darnaus vystymosi raida yra gerokai lėtesnė nei kitų pasaulio šalių.
Darbo tikslas: Išanalizuoti organizacijų supratimą teorinėje ir praktinėje medžiagoje darnaus
vystymosi atžvilgiu.
Darbo objektas: Straipsniai: „Organizacijos verslumo vaidmuo darnaus vystymosi kontekste“ ir
„Darnaus vystymosi koncepciijos suvokimas organizacijoje“ .
Darbo uždaviniai: Atskleisti panašumus ir skirtumus straipsniuose.
Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė.

I. Analizė
Abu straipsniai analizuojami atliekant skirtingų aspektų analizę. „Darnaus vystymosi
koncepcijos suvokimas organizacijoje“ (Šimanskienė L, Paužoliene J, 2011) yra
analizuojamas atlikus daugiau tyrimų, nei buvo pasitelkta nagrinėjant temą: „Organizacijos
socialinio verslumo vaidmuo darnaus vystymosi kontekste“ (Tauraite – Jonušauskienė G,
2019). Pirmąjame straipsnyje į darbo metodus buvo įtraukta mokslinės literatūros analizė,
sintezė, anketinė apklausa, tyrimo duomenų analizė naudojant SSPS programą, o antrąjame,
„Regional Formation and Development Studies” leidinio straipsnyje buvo atlikta tik mokslinės
literatūros analizė. L. Šimanskienės ir J. Paužolienės atliktamas tyrimas parodė, jog tik 67,8 %
respondentų, dalyvavusių anketinėje apklausoje supranta, jog darnaus vystymosi programos
veikla turėtų būti tolygiai orientuota į visas šiai koncepcijai priklausančias sritis: ekonominę,
socialinę ir ekologinę, tuo tarpu like, 32,2 % pasirinko, kad organizacijos veikla labiausiai
turėtų būti orientuotą į vieną iš išvardytų aspektų. Straispnio autorių teigimu tam įtaką daro
užimamos pareigos, o neteisingus atsakymus, daugiausiai, pateike tie darbuotojai, kurie neturi
pavaldinių. Taigi žemiausios organizacijos valdymo grandies atstovai, kurie, dažniausiai, yra
mažiausiai išsilavinę ir kvalifikuoti. Taip pat, programos vykdymas priklausio ir nuo vietuos,
kurioje dirbama, pavydžiui: privataus kapitalo organizacijose apie tai yra informuojama labiau,
nei valstybynėse įstaigose. Išsiaiškinta, kad žinojimui įtaką daro ir amžius – jaunesni
darbuotojai kur kas geriau žino teisingus darnaus vystymosi principus nei vyresni. Tam įtaką
gali daryti ir tai , jog jaunesni darbuotojai, jau augo kartu su darnaus vystymosi vykdymu
organizacijų veikloje ir kasdieniniame gyvenime. G. Tauraitės – Jonušauskienės straipsnyje
pabrėžiama verslininko žinių apie darnų vystymąsi svarba jo vykdomo verslo sėkmingumui.
Įtraukiamos tokios svarbios nuostatos kaip: socialinė lygybė, poreikis mąstyti ilgalaikėje
perspektyvoje (kuris įtrauktas į darnaus vystymosi nuostatas), visuomenės tapatumas ir kt. Šios
ir kitos, mano nepaminėtos, normos yra visos tolygiai svarbios organizacijos vystymui, vadovas
privalo žinoti jų esmę ir tai taikyti. Taigi, labai svarbu, kad šios dogmos būtų pritaikytos
valdant. Taip pat, naudinga būtų šviesti ir nekvalifikuotus darbuotojus, kad suprastų darnumo
principus.
“Darnaus vystymosi koncepcijos suvokimas organizacijoje” taip pat buvo paminėta, jog
organizacija ir išorinė aplinka yra tampriai susijusios, todėl ilgametė organizacijos sekmė
priklauso nuo jos sugebėjimo integruotis aplinkoje. Kitame straipsnyje, taip pat minima išorinės
aplinkos svarba, tačiau čia labiau pabrėžiama sąveika – organizacijos sėkmingumas ne tik
priklauso nuo išorinės aplinkos, tačiau ir išorinės aplinkos sėkmingumas priklauso nuo regione
esančios įstaigos sąmoningumo. Pasak G. Tauraitės – Jonušauskienės p.163, verslininkai yra
svarbus veiksnys visuomenės pokyčiuose, nors socialiniai segmentai yra komerciškai
nepatrauklūs, toms organizacijoms, kurios veikia siekiant pelno. Mūsų nuomone, socialinis
atsakingumas yra ne tik asmeninio vadovų samoningumo parodymas, tačiau ir puiki proga
pasireklamuoti, atkreipti dėmesį į save.