Organizacjios stipriųjų ir silpnųjų pusių nustatymas taikant SSGG metodą

Ištrauka

ORGANIZACIJOS STIPRIŲJŲ IR SILPNŲJŲ PUSIŲ NUSTATYMAS TAIKANT SSGG METODĄ.
Švietimo vadybos savarankiškas darbas

TURINYS
Turinys 2
Įvadas 3
SSGG metodo esmė 4
SSGG analizė 5
1. Istorija 5
2. Teorinės ištakos 6
3. Metodo pristatymas 7
SSGG analizės pirmas etapas 7
SSGG lentelė 8
SSGG analizės antras etapas 9
SSGG analizės trečiasis etapas 10
SSGG analizės etapų apibendrinimas 11
Išvados 13
Literatūra 14

Įvadas
Tikslas: Atskleisti stipriųjų ir silpnųjų organizacijos pusių nustatymo svarbą, SSGG (SWOT)
metodo esmę.
Uždaviniai:
1. Sukaupti reikalingą mokslinę informaciją apie stipriųjų ir silpnųjų organizacijos pusių 
analizę, SSGG metodą ir jo taikymą;
2. Išsiaiškinti, kaip praktiškai taikomas SSGG metodas
3. Atlikti sukauptos informacijos analizę.

SSGG metodo esmė
SSGG (stipriosios pusės, silpnosios pusės, galimybės, grėsmės), šis metodas
mokslinėje literatūroje žinomas kaip SWOT arba TOWS metodas. Jo esmė – išsiaiškinus
minėtus aspektus, parengti subalansuotas strategijas. SSGG (SWOT) analizei atlikti įvairūs
autoriai naudoja skirtingas metodikas. Ph. Kotler (1991) akcentuoja marketinginį analizės
aspektą, leidžiantį palyginti savo organizaciją su konkurentais. F.R. David (1991) akcentuoja
organizacijos stiprumo, silpnumo, galimybių ir grėsmių suderinimą.

SSGG analizė
Istorija
XIX a. pradžioje didėjanti konkurencija tarp stambių pramoninių kompanijų
sukėlė didelį susidomėjimą konkurencingos vadybos sprendimais.
Korupcinių bendrovių sprendimų priėmėjai suprato, kad sėkmė daugiausia
priklauso nuo strateginių sprendimų, priimamų kartu su valdybos nariais, kokybės. Tačiau iš
pirmo žvilgsnio atrodantys teisingi kai kurie strateginiai planai dažnai baigdavosi kompanijų
nesėkme ir bankrotu.
Būtent dėl to XX a. 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiais buvo vykdoma daug
tyrimų vadybos ir ypač strateginės analizės srityje (pirmiausia juos atliko Stanfordo tyrimų
institutas, JAV, pateikęs 5000 direktorių ir vadybininkų, vadovaujančių sėkmingoms
organizacijoms, klausimyną, sudarytą iš 250 klausimų). Rezultatų apibendrinimas atskleidė,
kad nesėkmę lėmė esminės informacijos išsklaidymas tarp skyrių kompanijos viduje. Tai
neleido sprendimų priėmėjams susidaryti bendro įspūdžio apie situaciją, sulėtino trumpalaikių
sprendimų priėmimą, tad buvo priimtos klaidingos ilgalaikės strategijos. Siekiant išvengti
tokių klaidų buvo surinkta informacija apie vidinius veiksnius (teigiamus ir neigiamus), kuri
buvo sujungta su išoriniais veiksniais, turinčiais įtakos kompanijai.
Taip prasidėjo procesas, atvedęs prie SSGG (SWOT) metodologijos sukūrimo.
Iš pradžių taikytas ekonomikoje, kur su kaupu pasitvirtino jo efektyvumas, metodas vėliau
greitai tapo labai populiarus. Jis buvo pradėtas taikyti rinkodaros ir organizacinės kultūros
srityse, išsiplėtė į socialinių paslaugų, demografinės politikos, karinių strategijų, žmogiškųjų
išteklių, viešųjų ryšių, išradimų, psichologijos, švietimo ir karjeros sritis. Metodas buvo
diegiamas visose šiose srityse ir įvairiais būdais taikomas strateginio planavimo procesuose.
Šiuo metu strateginės vadybos moksluose laikomasi nuomonės, kad SSGG
(SWOT) analizė yra būtina priemonė siekiant ilgalaikių bet kokio organizacijos tikslų
(asmenų, grupių ar bendruomenių), kartu su kitomis strategijomis: paremtomis poreikiais
(PEST – politinė, ekonominė, socialinė, technologinė analizė) produktyvumu, kokybe.

Teorinės ištakos
SSGG (SWOT) yra akronimas, sudarytas iš žodžių: Stiprybės, Silpnybės,
Galimybės, Grėsmės.
Žvelgiant giliau, SSGG (SWOT) analizė apima daugiau prasmių, atsižvelgiant į
taikomą perspektyvą. Vadovaujančiąsias pozicijas užimantiems asmenims SSGG (SWOT)
reikia vadovavimo proceso metodą, taikomą siekiant suprasti strateginę įmonės ar
organizacijos padėtį, arba vadybos modelį, taikomą firmoje siekiant „įvertinti jos stiprybes ir
silpnybes, kurios kartu su turimų galimybių ir grėsmių esančių už kompanijos ribų, analize
apibrėžia jos dabartinę vietą rinkoje“. Šis metodas taip pat yra „viena iš pagrindinių
priemonių (šalia PEST analizės) poreikių analizei. Poreikių analizė yra įžanginis bet kurio
valdymo projekto rengimo etapas“ (Paus, 2003).
Žvelgiant iš rinkodaros paslaugų perspektyvos, SSGG (SWOT) analizė yra
„pagrindinis modelis, nurodantis kelią ir kryptį, ji sudaro rinkodaros planų rengimo
pagrindą. Tai atliekama...