Onkologinių pacientų skausmo ir emocinės būklės sąsajos su skausmo priėmimu

Ištrauka

Magistro baigiamasis darbas
Onkologinių pacientų skausmo ir emocinės būklės sąsajos su skausmo priėmimu

Turinys
SANTRAUKA 3
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 5
PRATARMĖ 6
1. ĮVADAS 8
1.1. Skausmo samprata 8
1.1.1. Lėtinis skausmas 8
1.1.2. Biopsichosocialinis skausmo modelis 9
1.1.3. Vėžio skausmas 10
1.2. Skausmo priėmimas 11
1.2.1. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT) 11
1.2.2. Skausmo priėmimo samprata 12
1.2.3. Sąsajos tarp skausmo priėmimo ir lėtinio skausmo pacientų funkcionavimo 14
1.3. Skausmo priėmimas ir susiję veiksniai 15
1.3.1. Nerimas ir depresija 15
1.3.2. Tėvystė ir šeimyninė padėtis 18
1.3.3. Lytis ir amžius 19
1.4. Apibendrinimas 20
1.4.1. Darbo tikslas ir uždaviniai 21
2. TYRIMO METODIKA 23
2.1 Tyrimo dalyiai 23
2.2 Tyrimo instrumentai 25
2.3 Tyrimo eiga 28
2.4 Statistinė analizė 29
3. REZULTATAI 31
3.1. Aprašomoji statistika 31
3.2. Skausmo priėmimo, įsitraukimo į veiklas, pasiryžimo skausmui palyginimas pagal 
sociodemografinius rodiklius 35
3.3. Skausmo priėmimo ir emocinės būsenos sąsajos 38
3.4. Skausmo priėmimo ir patiriamo skausmo sąsajos 40
3.5. Skausmo priėmimas kaip depresiškumo prediktorius 40
3.6. Skausmo priėmimas kaip nerimo prediktorius 41
4. REZULTATŲ APTARIMAS 43
4.1. Ribotumai ir tolesnių tyrimų rekomendacijos 48
IŠVADOS 50
LITERATŪRA 51

1. ĮVADAS
1.1. Skausmas
1.1.1. Lėtinis skausmas
Lėtinis skausmas - tai alinanti medicininė būklė, kuri gali būti apibrėžiama kaip
nuolatinis ar dažnai pasikartojantis trumpalaikis, tačiau intensyvus skausmas, trunkantis ne
mažiau nei 3 mėnesius (Elliot et al., 1999). Tyrimų rezultatai rodo, jog ši būklė daro neigiamą
įtaką daugeliui individo gyvenimo aspektų ir yra siejama su psichosocialine negalia bei
depresijos simptomų pasireiškimu (Breivik, Eisenberg, & O’Brien, 2013; Elliott, Renier &
Palcher, 2003; Ohayon & Schatzberg, 2003). Literatūroje išskiriamas stiprus ryšys tarp lėtinio
skausmo ir depresyvumo (Woo, 2010). Svarbu atkreipti dėmesį, jog būtent šių kintamųjų
sąveikoje itin svarbų vaidmenį atlieka psichologiniai veiksniai (Gatchel et al., 2007).
Pastaraisiais dešimtmečiais plačiai išnagrinėti neuroanatominiai ir neurofiziologiniai
mechanizmai, susiję su kompleksiniu skausmo patyrimu, psichosocialinių veiksnių įtaka šiam
patyrimui, paciento atsakas į nocicepcinę stimuliaciją bei gydymą. Temos paplitimas bei
populiariumas sukėlė daugybę teigiamų pasekmių. Buvo pasiekta didelė pažanga kuriant
lėtiniam skausmui pritaikytus intervencinius metodus, kurie gali būti apibūdinami ne tik kaip
evoliuciniai, bet ir revoliuciniai lėtinio skausmo kontekste. Šiuo laikotarpiu pasirodė daugybė
naujos literatūros ne tik apie plačią lėtinio skausmo temą, bet ir siauresnio pobūdžio tyrimų,
orientuotų specifiškai į psichologinių veiksnių indėlį į skausmo supratimą bei lėtinį skausmą
kenčiančių individų gydymą (Turk & Okifuji, 2002).
Psichologija padeda ne tik nuspėti individų elgesį, bet ir jį kontroliuoti. Lėtinio skausmo
kontekste elgesio apibrėžimas yra platus, apimantis asmenines patirtis, mintis bei jausmus,
kurie sužadina, palaiko ir kartais net ir sustiprina kančias. Lėtinio skausmo psichologija bei
pacientų reakcijos tiek į lengvo sunkumo ar išliekantį skausmą gali būti suprantamos remiantis
įprastais psichologiniais procesais. Šiems procesams suprasti nereikia patologinių paaiškinimų
ar patologijos nagrinėjimo. Individai dažniausiai pasitelkia sukauptus resursus, tokius kaip:
įveikos strategijos, įgūdžiai, kurie buvo sėkmingai pritaikyti praeityje. Tačiau, lėtinio skausmo
atveju to ne visada pakanka ir tam tikri veiksniai gali nulemti neadaptyvų prisitaikymą prie
skausmo (Eccleston, Morley & Williams, 2013).
Literatūroje plačiai pripažįstama, kad skausmas yra kompleksinis suvokimo potyris, kurį
sąlygoja platus spektras psichosocialinių veiksnių, tokių kaip: emocijos, socialinis ir kultūrinis
kontekstas, individuali skausmui suteikiama reikšmė bei įsitikinimai, požiūriai ir lūkesčiai bei,
žinoma, biologiniai veiksniai. Lėtinis skausmas, kuris tęsiasi mėnesius ar net metus paveikia
visus individo funkcionavimo aspektus: emocinį, tarpasmeninį, profesinį bei fizinį (Turk &
Okifuji, 2002). Kadangi lėtinis skausmas yra ilgalaikis, kiekviena iš individo funkcionavimo
sričių gali paveikti tiek skausmo potyrį, tiek susijusius simptomus. Šiame procese itin svarbu
atkreipti dėmesį ir į kiekvieno atvejo individualų kontekstą. Psichosocialiniai veiksniai gali
funkcionuoti ir kaip rizikos,...