Odos esteziometrija

Ištrauka

ODOS ESTEZIOMETRIJA
Laboratorinis darbas

LITERATŪROS APŽVALGA
Pagal Maria Fürst (1999), jutimo organų receptoriai praneša mums, kas vyksta mūsų kūne ir aplink
jį. Šių organų perduodamas vaizdas yra mūsų subjektyvioji tikrovė. Objektyviai tikrovės suvokti
neįmanoma. Galime pažinti tik tą išorinio pasaulio dalį, kuriai turime receptorius. Receptorius
(Psichologijos žodynas, 1993) – periferinė specializuota analizatoriaus dalis, kuri priima visų rūšių
dirgiklių energiją ir paverčia ją nerviniu impulsu. Receptorius reaguoja į dirgiklį. Dirgiklis sukelia
jutimą. Jutimas (Kaffemanas, 2002)-psichinis procesas, kurio esmė-materialaus pasaulio objektų ir
reiškinių bei vidinės organizmo būklės atspindėjimas konkretiems dirgikliams tiesiogiai veikiant
jutimo organams. Vienas iš jutimo organų yra oda. Sudirginus odos receptorius juose kilęs
jaudinimas perduodamas į galvos smegenis, kur įvyksta galutinis skausmo, šilumos, šalčio, bei
taktilinių pojūčių vertinimas. Taktiliniai receptoriai pasiskirstę odos paviršiuje nevienodu tankumu,
todėl įvairios odos sritys turi skirtingą absoliutaus pojūčio slenkstį. Absoliutus pojūčio slenkstis-
dirgiklio stiprumas, sukeliantis mažiausią skirtumą tarp pojūčių. Šiame darbe bus aprašyti, kaip oda
skirtingose kūno vietose reaguoja į dirginimus.

DARBO TIKSLAS
Palyginti odos jautrumą skirtingose kūno vietose; išmatuoti absoliutų jautrumo slenkstį ir
skirtuminį jautrumo slenkstį įvairiose kūno ir veido dalyse

DARBO PRIEMONĖS
Akių raištis, du skriestuvai
TIRIAMASIS OBJEKTAS
Moteris, 23 metų

METODIKA
Darbo eiga: Absoliučių slenksčių nustatymas.
Laboratorinis darbas prasideda tiriamajam objektui patogiai atsisėdus ant kėdės. Objektui ant akių
yra užrišamas akių raištis. Tokiu būdu sumažinamas regos jutimas. Skriestuve nustatomas 1 mm
atstumas tarp jo dešiniosios ir kairiosios kojelės. Skriestuvo kojelės priglaudžiamos vienu metu ir
vienodu stiprumu prie tiriamojo tam tikros kūno vietos ar dalies. Prisilietimas prie tam tikros
kūno vietos kartojamas palaipsniui didinant atstumą tarp kojelių ( su kiekvienu nauju prisilietimu
atstumas padidinamas 1 mm). Tiriamasis po kiekvieno skriestuvo kojelių prisilietimo pasako, kiek
kojelių jaučia (viena ar dvi). Kai tiriamasis pasako, kad jaučia dvį kojeles, į lentelę (1 lentelė)
užrašomas rezultatas, t.y. atstumas tarp skriestuvo kojelių milimetrais. Prie kiekvienos kūno vietos
prisiliečiama po tris kartus . Siekiant didesnio tyrimo objektyvumo skirtingos kūno vietos
priliečiamos skriestuvu atsitiktinai. Tris kartus prisilietus prie tos pačios kūno vietos, užrašyti
rezultatai (1 lentelė) susumuojami ir padalijami iš rezultatų skaičiaus. Randamas gautų rezultatų
vidurkis. Taip surandamas minimalus atstumas, kai tiriamasis pajunta dviejų dirgiklių (dviejų
kojelių) prisilietimą.

Skirtuminių (diferencinių) slenksčių nustatymas.
Šioje darbo dalyje naudojami du skriestuvai: vienas kontrolinis (K), kurio atstumas tarp jo kojelių
laikomas vienodas, kitas testinis (Tn) skriestuvas, kurio kojelių atstumas didinamas kas 1 mm.
Pasirinkta kūno vieta stimuliuojama abiem skriestuvais pakaitomis pagal šią formulę: T0 = K + 1
mm, T1 = T0 + 1 mm, T2 = T1 + 1 mm ir t.t. Iš pradžių nustatomas kontrolinio (K) skriestuvo
atstumas tarp kojelių – prie absoliutaus slenksčio vidurkio pridedamas 1 mm. Tiriamasis buvo
stimuliuojamas nurodyta seka (K ir T0, K ir T1 ir t. t.). Po kiekvienos prisilietimų poros (K ir Tn)
tyrimo objektas pasako, ar atstumas tarp testinio skriestuvo kojelių yra didesnis už atstumą tarp
kontrolinio skriestuvo kojelių, ar ne. Kai tiriamasis pasako, kad atstumas tarp testinio skriestuvo
kojelių yra didesnis nei tarp kontrolinio skriestuvo kojelių, užsirašomas atstumas tarp testinio
skriestuvo kojelių (2 lentelė). Skirtuminis slenkstis nustatomas tose pačiose kūno vietose kaip ir
absoliutinis slenkstis. Kiekviename taške skirtuminis slenkstis nustatomas po tris kartus. Bandymai
buvo...