ODONTOLOGINĖ PAGALBA SENOVĖS LIETUVOJE

Ištrauka

ODONTOLOGINĖ PAGALBA SENOVĖS LIETUVOJE

Tikslas:
Išanalizuoti odontologijos priežiūros istoriją, bei svarbiausius bruožus senovės Lietuvoje.
Uždaviniai:
1.Išsiaiškinti odontologijos ištakas, bei svarbiausius įvykius Lietuvoje.
2.Išanalizuoti odontologinės pagalbos teikimo ypatumus, dažniausias ligas ir skausmo malšinimo būdus senovės Lietuvoje.
3.Išanalizuoti kokią įtaką Lietuvos odontologijai padarė medicinos ir stomatologijos draugija.

Odontologijos ištakos
Ligos, kuriomis sirgo senovės lietuviai mažai kuo skyrėsi nuo šiais laikais mus kankinančių
problemų. Jau mezolito gyventojai, gana jauni (25-30 metų), sirgo dantų priedančio liga -
periodontitu. Periodontitas buvo labai agresyvios eigos, jis nustatytas beveik kas antram žmogui,
ypač apatinių priekinių dantų srityje.
Viduramžiais, XIV-XVII a. laikotarpiu, ypač paplito kariesas (68,4 proc.), bei sustiprėjo jo
intensyvumas (kiekvienas žmogus turėjo apie 4 kariozinius dantis).
Kaune odontologijos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Aukštųjų kursų, Lietuvos
universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto laikus. 1921 m. buvo įsteigta Aukštųjų kursų medicinos
skyriaus odontologijos sekcija, o tų pačių metų rugsėjo l dieną buvo priimti ir pirmieji studentai.
Odontologija Lietuvoje įgijo mokslinį pagrindą nuo 1925 metų, kai universitetas išleido pirmąją
kompetetingų dantų gydytojų laidą. Tai buvo kone vien moterų kolektyvas.
1939 m. spalio 10 d. Lietuvai atgavus savo istorinę sostinę, imta gaivinti ir lietuvišką Vilniaus
universitetą. 1940 m. liepos 31 d. Vilniaus universiteto Senatas pavedė prof. V. Kuzmai sudaryti
komisiją Medicinos fakultetui atgaivinti. 1942 m. buvo įsteigtas Odontologijos skyrius.
Pagrindinės ligos:
•Kariesas ( dantų kaklelio, tarpdančių);
•Periodontitas;
•Dantų akmenys.
Senovės Lietuvoje odontologines paslaugas teikė:
•Kalviai
•Burtininkai
•Žolininkai
•Barzdaskučiai arba ,,cirulnikai”
•Pirtininkai