OBLIGACIJŲ VERTĖ, KAINA, PELNINGUMAS

Ištrauka

OBLIGACIJŲ VERTĖ, KAINA, PELNINGUMAS
Anotacija
Straipsnyje analizuojamos obligacijos, kaip vienas iš investavimo instrumentų. Norint kuo geriau jas
suprasti, vertėtų išsiaiškinti pagrindines sąvokas, žinoti pagrindines obligacijų rūšis. Straipsnyje siekiama
paaiškinti, kas turi įtakos šio vertybinio popieriaus pelningumui, vertei, kainai. Nustačius įtakojančius
veiksnius, išanalizuosime, kaip jie vienas su kitu susiję.
Pateikiami bendri viso pasaulio duomenys iš įvairių duombazių, tokių kaip Bloomberg, Trading Economics,
Moody‘s, kurie susiję su obligacijų pelningumo kaita. Taip pat stengtasi orientuotis į Europos Sąjungą,
valstybes nares ir Lietuvą.
Raktažodžiai: obligacija; pelningumas; obligacijos kaina; obligacijos vertė; obligacijos kainą ir pelningumą
įtakojantys veiksniai; pelningumo modeliai
Įvadas
Išgirdus žodį investicijos daugelis žmonių iš karto pagalvoja apie akcijas. Taip yra dėl to, kad informacija
apie akcijas mus supa visur: spaudoje, televizijoje, kasdienėje aplinkoje. Tačiau yra ir kitokie vertybiniai
popieriai.
Skirtingai nei akcijos, obligacijos yra mažiau žinomos investuotojams. Galbūt taip yra dėl to, kad
investavimas į obligacijas yra nuobodesnis- mažiau rizikos, nežymūs pokyčiai, ilgi investavimo laikotarpiai, o
ir pelningumas ne toks didelis kaip akcijų.
Obligacija tai skolos vertybinis popierius, kuris teikia fiksuoto dydžio pajamas.
Taigi, investuojant į obligacijas, kaip ir į bet kurį kitą vertybinį popierių, tikimasi gauti naudos- pelno.
Tačiau, kad investicija būtų sėkminga, būtina suprasti ir tinkamai įvertinti pelningumą lemiančius veiksnius.
Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip tarpusavyje susiję obligacijos kaina, vertė ir pelningumas.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti obligacijos sąvoką;
2. Apibūdinti pagrindines obligacijų rūšis;
3. Ištirti, kokie veiksniai įtakoja obligacijų pelningumą, kainą ir vertę.
Obligacijos sąvoka
Ar Jums teko kada nors skolintis pinigų? Žinoma, kad teko. Pats paprasčiausias pavyzdys, kai buvot vaikai
pritrūkdavo smulkių nusipirkti saldainiui. Tekdavo skolintis iš draugų. Dabar pritrūkus pinigų, kai kurie iš
mūsų yra ėmę paskolą. Valstybės ir verslo įmonės skolinasi pinigus taip pat kaip ir žmonės. Kompanijoms
reikia lėšų plėtrai, valstybės skolinasi norėdamos realizuoti stambius nacionalinius projektus. Tačiau bankai
gali toleruoti tik mažą riziką. Paprastai jie suteikia iki 20 % įmonės vertės paskolas. Ką įmonės daro, jeigu
plėtrai neužtenka banko paskolos? Tokiu atveju kompanijos ar valstybės išleidžia obligacijas ir jas pardavinėja
investuotojams. Taigi, obligacijos yra ne kas kitas, o paskola, dėl to jos dar kitaip vadinamos skolos
vertybiniais popieriais. Na jeigu pasistengus obligacijas apibrėžti konkrečiau, tai obligacijomis vadinami
vertybiniai popieriai, liudijantys kredito suteikimą, už kurį mokamos palūkanos. Įmonės, siekdamos
pasiskolinti iš rinkos, investuotojus vilioja palūkanomis. Ir kuo investicija rizikingesnė, tuo įmonėms reikia
labiau stengtis atkreipti investuotojų dėmesį. Už rizikingas obligacijas įmonės moka didesnes palūkanas.
Kadangi palūkanų dydis būna iš anksto nustatytas, todėl obligacijos laikomos fiksuotų pajamų investicija.
Obligacijas dažniausiai leidžia stambios kompanijos ir valstybės, siekdamos pritraukti papildomą kapitalą t.y.
pasiskolinti. Obligacijas išleidžianti organizacija dar vadinama emitentu.