Nusikaltėlio asmenybės Lietuvoje kriminologinė charakteristika

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 3
1. NUSIKALTĖLIO ASMENYBĖS SAMPRATA 6
1.1. Nusikaltėlio asmenybė, kaip mokslo objektas 6
1.2. Nusikaltėlio asmenybės ir kitų terminų santykis 11
1.3. Objektyvūs ir subjektyvūs faktoriai, įtakojantys nusikaltėlio asmenybės
formavimąsi 14
2. KRIMINOLOGINIS NUSIKALTĖLIO ASMENYBĖS STRUKTŪRIZAVIMAS ……….. 22
2.1. Bendroji žmogaus asmenybei būdinga struktūra 22
2.2. Nusikaltėlio asmenybės struktūros kriminologinės posistemės 23
2.2.1. Teisiniai požymiai 24
2.2.2. Socialiniai - demografiniai požymiai 26
2.2.2.1. Charakteristika pagal lytį 28
2.2.2.2. Informacija apie amžių 29
2.2.2.3. Duomenys apie šeimyninę padėtį 31
2.2.2.4. Gyvenamosios vietos charakteristika 33
2.2.2.5. Informacija apie išsimokslinimo lygį 34
2.2.2.6. Duomenys apie pilietybę 35
2.2.2.7. Asmenybės ir socialinių institucijų santykis 36
2.2.2.8. Asmenybės požiūris į socialines bendrijas 38
2.2.2.9. Asmenybės ir socialinių normų santykis 40
2.2.2.10. Socialiniai vaidmenys 41
2.2.3. Ekonominiai požymiai 41
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 45
LITERATŪROS SĄRAŠAS 47
SANTRAUKOS LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBOMIS 50
PRIEDŲ SĄRAŠAS 52
Priedas Nr. 1. Baudžiamųjų bylų analizės metu gauti duomenys 53
Priedas Nr. 2. Anketa 55
Priedas Nr. 3. Anketa su respondentų atsakymais 58

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Dauguma visuomenės narių atsakingai vykdo savo subjektines
pareigas, tačiau kiti, nepaisydami bendrų poreikių, pažeidžia šiuos interesus saugančias teisės
normas ir nusikalsta. Dėl šios priežasties kiekviena pasaulio valstybė susiduria su
nusikalstamumu – specifiniu socialiniu teisiniu reiškiniu. Konkreti nusikalstama veika yra
įvairiausių veiksnių, veikiančių tam tikroje situacijoje, padarinys, jų galutinis rezultatas, tačiau
pirmiausia – tai atitinkamas antivisuomeninis žmogaus elgesys, jo veikla. Suvokti šio elgesio
formavimosi mechanizmą, nustatyti jo priežastis, rasti efektyvius būdus ir priemones, kurios
paveiktų nusikalstamas veikas darančius asmenis, galima tik ištyrus viską, kas charakterizuoja
nusikaltėlį kaip socialinį individą, kaip asmenybę.
Nusikaltėlio asmenybė yra svarbus nusikalstamumo analizės elementas. Kriminologinio
nusikaltėlio asmenybės tyrimo poreikį suponuoja tai, kad būtent ji yra nusikalstamos veikos
priežasčių nešėja. Sutelkus dėmesį į nusikaltėlio asmenybę ir darant jai teigiamą poveikį, galima
sėkminga nusikalstamų veikų prevencija.
Darbo tikslas – pateikti nusikaltėlio asmenybės Lietuvoje kriminologinę
charakteristiką.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti nusikaltėlio asmenybės sampratą, jos ir kitų terminų santykį.
2. Nustatyti faktorius, lemiančius nepageidautiną asmenybės socializaciją.
3. Išanalizuoti nusikaltėlio asmenybės struktūrą.
Hipotezė. Nusikaltėlio asmenybės bruožai nulemia arba stipriai įtakoja nusikalstamos
veikos padarymą.
Tyrimo objektas - nusikaltėlio asmenybė.
Tyrimo dalykas – nusikaltėlio asmenybės samprata ir kriminologinis skaidymas.
Tyrimo šaltiniai. Nagrinėjant nusikaltėlio asmenybę, naudinga teisės aktuose,
mokslinėje literatūroje, nacionalinių nusikalstamumo prevencijos, kontrolės ir kitų organizacijų
interneto svetainėse esanti informacija.
Nusikaltėlio asmenybės problemas kriminologiniu požiūriu analizavo V.Bluvšteinas,
V.Justickis, J.M.Antonianas, A.M.Jakovlevas, N.N.Kondraškovas, V.N.Kudriavcevas,
N.S.Leikina, G.M.Minkovskis, S.S.Stepičevas, V.G.Tanasevičius ir kiti autoriai. Jų nuomonė
svarbi kuriant vieningą nusikaltėlio asmenybės sampratą ir sistemą.
Tyrimo metodai. Darbo tikslui pasiekti ir keliamiems uždaviniams įgyvendinti,
taikomi analizės, sintezės, sisteminės analizės, statistinis, lyginamasis, indukcijos ir dedukcijos
bei kiti mokslinio pažinimo bei tiriamieji metodai.
Naudojant analizės metodą, nagrinėjami tyrimo šaltiniai, statistiniai duomenys ir
empirinių tyrimų metu gauti duomenys. Taikant sintezės metodą, apibendrinamos ir sintetinamos
žinios, sukauptos studijuojant literatūros šaltinius, aprašančius nusikaltėlio asmenybę bei
asocialų jos elgesį lemiančius faktorius. Sisteminės analizės metodas leidžia nagrinėti magistro
baigiamojo darbo objektu esančią nusikaltėlio asmenybę, kaip sistemos dalį, t.y. atskleisti
esminius ryšius su bendru asmenybės bei nusikaltimo subjekto terminais, nustatyti jos sąryšį su
nusikalstamumo prevencija. Šio metodo taikymas įpareigoja neapsiriboti pavienių duomenų
nagrinėjimu ir reikalauja sieti juos su kita informacija, todėl analizuojami veiksniai, įtakojantys
nusikaltėlio asmenybės formavimąsi, nustatomi jų tarpusavio santykiai. Statistinio metodo
taikymas reikšmingas tuo, kad statistiniai duomenys leidžia patikslinti tam tikrus nusikaltėlio
asmenybės, o tiksliau žmonių, kurių tikimybė padaryti nusikalstamas veikas yra didelė, bruožus.
Vienok, pabrėžiame, kad iš tikrųjų šie duomenys atspindi tyrimui reikšmingus bruožus, išskirtus
tik tais atvejais, apie kuriuos buvo pranešta teisėsaugos institucijoms. Kitaip tariant, remdamiesi
šiais duomenimis, apie nusikaltėlio asmenybę sprendžiame pagal žmones,...