Nuostatų įvertinimas pagal semantinio diferencialo skalę

Ištrauka

Nuostatų įvertinimas pagal semantinio diferencialo skalę
Socialinės psichologijos laboratorinis darbas 

Turinys
Įvadas 3
Metodika 5
Rezultatai ir jų analizė 7
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15
Priedai 16

Įvadas
Socialinė psichologija – „tai mokslinis, pagrįstas tyrimo duomenimis, sistemingas
visuomeninio žmogaus elgesio tyrinėjimas.“ (Suslavičius, 2006m., 6psl.) Socialinė
psichologija atsižvelgiant į žmonių nuostatas, pakankamai patikimai gali prognozuoti jų
elgesį. Daugelis tyrinėtojų laikosi požiūrio, kad nuostata – „tai palanki arba nepalanki kokio
nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, dažnai grindžiama įsitikinimais, o išreiškiama
jausmais ir elgesio ketinimais“ (Myers, 2008, p. 153). Socialinėje psichologijoje yra
naudojami įvairūs būdai tirti empirinius nuostatų įvertinimus. Vienas iš jų – semantinio
diferencialo metodas.
Semantinio diferencialo metodą sukūrė ir psichologiniuose tyrimuose pradėjo taikyti Ch.
Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannnenbaum 1957 metais. Užsienio literatūroje jis dažniausiai
vadinamas Semantinio diferencialo skale. (Žakaitis, 2010m., 34psl.) Šis metodas grindžiamas
sąvokų konotacinių reikšmių matavimu.
Konotacija – tai sąvokos ar kito kalbos vieneto savita šalutinė reikšmė. (Žakaitis, 2010m.,
34psl.)
Konotacinės sąvokos reikšmės yra emocinio pobūdžio. Pavyzdžiui, konotacinė žodžio
„egzaminas“ reikšmė yra siaubas arba proga sublizgėti, nelygu, kaip kas kam sekasi.
(Suslavičius, 2006m., 151psl.) Iš sąvokų konotacijų sprendžiama apie tų pačių objektų
prasmės tiriamiems asmenims ar grupėms skirtumus. Tokie įvertinimai taip pat padeda
užfiksuoti tuos atvejus, kai skirtingi reiškiniai subjektui turi panašią prasmę. (Žakaitis,
2010m., 34psl.)
Klasikinio semantinio diferencialo yra skiriami trys faktoriai: vertės, jėgos, veiklos.
Kiekvienam faktoriui parenkamas jį atspindinčios, relevantinės būdvardžių poros, paprastai
trys. Teigiamos skalės vertės dedamos kairėje pusėje, o neigiamos – dešinėje, skalės riboms
esant nuo +3 iki -3. Pasirinktai reiškinių grupei tirti anuojamos identiškos skalės, nes antraip
nebūtų įmanoma palyginti sąvokų. Taip sudaromas skalių kompleksas. (Suslavičius, 2006m.,
151psl.)
Darbo tikslas: įvertinti studentų ir studenčių nuostatų dėl šeimos, profesinės sėkmės ir
asmens laisvės skirtumus.

Uždaviniai:
1.Patikrinti hipotezę.
2.Susipažinti su semantinio diferencialo skale.
3.Naudojantis semantinio diferencialo skale išsiaiškinti studentų ir studenčių
nuostatas.
Hipotezė: Tikėtina, kad studentijos atstovų nuostatos dėl šeimos, profesinės sėkmės ir
asmens laisvės nepriklauso nuo jų lyties.

Metodika
Šiame tyrime dalyvavo 10 merginų bei 10 vaikinų. Visos merginos mokosi Klaipėdos
universitete, I-IV bakalauro kursuose. Jos mokosi socialinių mokslų, menų, pedagogikos,
gamtos mokslų ir matematikos, humanitarinių mokslų, sveikatos mokslų fakultetuose. Amžius
svyruoja nuo 19 iki 23 metų. Vaikinai taip pat mokosi Klaipėdos universitete, I-IV bakalauro
studijose, tačiau yra ir vienas I kurso magistro studentas. Vaikinai mokosi pedagogikos,
gamtos mokslų ir matematikos, jūrų technikos, menų fakultetuose. Amžius svyruoja nuo 19
iki 26 metų.
Tyrimas atliekamas Ch. Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannenbaum semantinio diferencialo
metodu.
Tyrimo pradžioje buvo sudarytas 3 skalių komplektas, tai - šeima, profesinė sėkmė ir
asmens laisvė. Pasirinktas polinių būdvardžių rinkinys: vertės, jėgos bei veiklos. Vertės
veiksnio reiškiniui vertinti: geras – blogas, naudingas – žalingas, malonus – atstumiantis.
Jėgos veiksniui taikoma: stiprus – silpnas, sunkus – lengvas, tvirtas – trapus. O veiklos
veiksniui apibūdinti vartojami šie būdvardžiai: aktyvus – pasyvus, greitas – lėtas, tingus –
darbštus. Iš paminėtų būdvardžių porų sudaromos atskiros skalės, iš pastarųjų – tyrime
naudojamas skalių komplektas. Asmens nuostatos vertinamos dėl kelių objektų, todėl skalių
komplektai yra vienodi, bet pateikti ant atskirų lapų. Pasirenkami studentai, kuriuos norima
apklausti bei kiekvienam atskirai buvo pateikiama tokia instrukcija: „Šio tyrimo tikslas –
nustatyti, kokią prasmę žmonėms turi juos supantys daiktai ir vykstantys reiškiniai.
Kiekviename lape pateikiama viena skalė. Negalima lapų versti ir apžiūrėti kitų skalių,
neįvertinus prieš tai buvusios. Nuspręskite, kuris iš dviejų būdvardžių labiau tinka pateiktai
sąvokai apibūdinti. Jei manote, kad sąvoka labai artimai...