Nuostatų įvertinimas pagal semantinio diferencialo skalę

Ištrauka

LABORATORINIS DARBAS
NUOSTATŲ ĮVERTINIMAS NAUDOJANT SEMANTINIO DIFERENCIALO SKALĘ
Autorė

TURINYS
ĮVADAS 3
Darbo tikslas ir hipotezė 4
Metodika 4
Duomenųapdorojimas 6
Rezultatai ir jųanalizė 6
IŠVADOS 13
Naudotaliteratūra 14

Įvadas
Asmenybės aktyvumui, jos polinkiui į tam tikrą veiklą didelę įtaką daro jos
įsitikinimai ir nuostatos, kurios dažnai apibūdinamos kaip „palanki arba nepalanki
kokio nors dalyko ar asmens vertinimo reakcija, dažnai grindžiama įsitikinimais, o
išreiškiama jausmais ir elgesio ketinimais“ (Myers, 2008, p. 153).
Mokslininkų nuomone nuostatų pažinimas padeda atskleisti, kokių skirtingų
subjektyvių prasmių tie patys socialinės tikrovės objektai gali turėti individams ar
grupėms, tad jų tyrinėjimas yra iš ties prasmingas. Vienas geriausių būdų, dažnai
taikomų atliekant empirinius nuostatų įvertinimus, yra tyrimas naudojant semantinio
diferencialo skalę (SDS). Šis metodas pradėtas naudoti praktikoje 1957 metais,
sukurtas Ch. Osgood, G. J. Suci ir P. H. Tannnenbaum.

Darbo tikslas ir hipotezė
Darbo tikslas – įvertinti studentų nuostatas šeimos, profesinės sėkmės bei
asmens
laisvės atžvilgiu bei jų skirtumus;

Hipotezė – 30 ir vyresnių nei 30 metų amžiaus studentų nuostatos šeimos,
profesinės sėkmės bei asmens laisvės atžvilgiu ženkliai skirsis nuo jaunesnių
studentų nuostatų.

Metodika
Tyrėjas apskaičiuoja ir sudaro imtį norimos tirti populiacijos atstovų (šiuo atveju
tiriama populiacija – Klaipėdos Universiteto bakalauro studijų pakopos studentai).
Dėl patogumo naudojama D. K. Darnell pasiūlyta SDS (semantic differential scale)
parengimo forma. Pagal šią formą tiriamiesiems pateikiamas 3 skalių komplektas –
„asmens laisvė, šeima, profesinė sėkmė“.
Semantinio diferencialo skalės tyrimui parengiamos vadovaujantis klasikiniu modeliu,
kuriame išskiriami trys sąvokos/objekto prasmę subjektui atspindintys faktoriai:
vertės, jėgos ir veiklos. Šių faktorių raiškos lygiai fiksuojami naudojant poliarinius
būdvardžius. Dažniausiai vertės veiksnio raiškos lygis vertinamas naudojant šį polinių
būdvardžių rinkinį: geras – blogas, naudingas – žalingas, malonus – atstumiantis,
jėgos veiksniui taikomas toks rinkinys: stiprus – silpnas, sunkus – lengvas, tvirtas –
trapus, veiklos veiksniui naudojami šie būdvardžiai: aktyvus – pasyvus, greitas –
lėtas, tingus – darbštus. Iš būdvardžių porų sudaromos pavienės skalės, o iš jų –
tyrime naudojamas skalių komplektas. Priklausomai nuo tyrimo tikslo patys tyrėjai
renkasi vertinamąsias sąvokas (jų skaičius taip pat gali varijuoti), tiksliai įvardijančias
objektą arba tam tikrą reiškinio aspektą, kurio prasmės tiriamajam/tiriamiesiems
ypatumus siekiama nustatyti.
Nors tyrimas gali būti atliekamas ir grupėmis, šiuo atveju jis buvo įgyvendintas su
pavieniais asmenimis. Viena svarbiausių tyrimo sąlygų išlieka ta, kad tiriamųjų
neturėtų trikdyti jokie šalutiniai kintamieji, taip pat instrukcija apie tyrimo eigą turėtų
būti visiems pateikta vienodai sklandžiai ir aiškiai. Kita svarbi taisyklė ta, kad skalių
komplektai tiriamiesiems turi būti pateikti ant atskirų blankų.