Nuolatinės ir kintamos įtampos gavimas

Ištrauka

Nuolatinės ir kintamos įtampos gavimas

2. Nuolatinės ir kintamos įtampos gavimas
Paprastąją nuolatinės elektros srovės grandinę sudaro tokie konstrukciniai elementai:
įtampos šaltiniai, jungiamieji laidai ir vartotojas.
Bendruoju atveju vartotojas vadinamas elektrine varža.
Jei srovės grandinė uždara, teka elektros srovė (kryptingas elektronų judėjimas), kurios
skaitmeninė vertė priklauso nuo įtampos dydžio ir elektrinės varžos (Omo dėsnis).

Elektros įtampa
Paprastai technikoje įtampa gaunama dviem būdais:
1.Įtampos sudarymas stambiems techniniams projektams panaudojant generatorius.
2.Įtampos sudarymas panaudojant baterijas arba akumuliatorius (pavyzdžiui, užtikrinant
prietaisų, kurių buvimo vieta keičiama, maitinimą)
Visais atvejais įtampos sudarymas pagrįstas elektros krūvių atskyrimu.
Elementarus krūvis – tai mažiausias įmanomas elektros krūvis. Tam tikras elementarių
krūvių kiekis vadinamas elektros krūvių. Jo elektronas neigiamas, protonas teigiamas.
Atomas neutralus elektrai, jeigu jame vienodi elektronų ir protonų kiekiai. Elektronai
sukasi aplink branduolį labai dideliu greičiu – maždaug 2200 km/s, todėl atsiranda didelės
išcentrinės jėgos. Vis tiek elektronai nepalieka savo trajektorijų, nes tokio pat dydžio elektrinės
jėgos veikia tarp atomo teigiamo branduolio ir neigiamai įkrautų elektronų.
Tarp atomo branduolio ir elektronų veikia elektrinės jėgos. Šių jėgų atsiradimo priežastis
– elektros krūvis. Priešingo ženklo krūviai vienas kitą traukia, to paties ženklo – stumia.