Nukentėjusiojo asmens teisių gynimo problematika baudžiamajame procese žalos atlyginimas

Ištrauka

Nukentėjusiojo asmens teisių gynimo problematika baudžiamajame procese: žalos atlyginimas

Anotacija
Šiame straipsnyje apžvelgiamos nukentėjusiojo asmens teisių
gynimo problematika - teisė į žalos atlyginimą, kuri yra nustatyta
Konstitucijos 30str. 2d. Straipsnyje pateikiamos ir analizuojamos
pripažinimo nukentėjusiuoju, informacijos pateikimo nukentėjusiajam ir
žalos atlyginimo problemos.
Raktiniai žodžiai:
Nukentėjusiojo teisės, turtinės žalos atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas.
Temos aktualumas
Teisė į žalos atlyginimą yra viena iš asmens teisių reglamentuotų
Konstitucijoje (30 str.): Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės
pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir
moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Baudžiamojo proceso paskirtis nusakyta BPK 1 str.. Baudžiamasis
procesas pradedamas siekiant išaiškinti nusikalstamą veiką ir teisingai
nubausti šią veiką padariusį asmenį. Dauguma baudžiamojo proceso metu
atliekamų veiksmų ir yra nukreipti siekti šių tikslų. Tačiau neretai
nusikalstama veika yra padaroma žala. Žalos atlyginimas BPK 1 str.
neminimas, tačiau šiame straipsnyje įpareigojama ginti žmogaus teises bei
laisves. Žalos atlyginimas yra viena iš šių teisių bei laisvių gynimo formų.
Tarptautiniame lygmenyje galioja teisės aktai, kurie gina žmogaus teises
ir laisves. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje ir
Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje nėra įtvirtintų žalos atlyginimo
nukentėjusiajam nuostatų, tačiau kaip ir baudžiamojo proceso atveju, žalos
atlyginimas tampa vienu iš nukentėjusiojo asmens teisių ir laisvių gynimo būdu.
Lietuvoje tiesos nustatymas yra svarbesnis už žalos atlyginimą, kadangi
pamatinė žmogaus teisė įtvirtinta Konstitucijos 20 str. yra teisė į laisvę. Tai,
kad tiesos nustatymas yra svarbiausias baudžiamojo proceso tikslas
suponuoja ir nekaltumo prezumpcija (asmuo, kurio kaltė nėra įrodyta,
negali būti laikomas kaltu). Tai reiškia, kad jeigu asmuo nėra kaltas jam
nereikia atlyginti žalos nukentėjusiajam asmeniui. Taigi, tiesos nustatymas
yra svarbus žalos atlyginimo faktorius, kadangi nenustačius tiesos žalos
atlyginimo institutas neveikia.
Problema
Nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje yra reglamentuotos
nukentėjusiojo asmens teisės bei teisių gynimo būdai. Tačiau norint apginti
pažeistas teises ir teisėtus interesus nukentėjusysis susiduria su šiomis
problemomis:
1.Pripažinimo nukentėjusiuoju problema;
2.Nesumodeliuotas informacijos nukentėjusiajam pateikimo
mechanizmas;
3.Žalos atlyginimo problema.
Tikslas
Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti problemas su kuriomis susiduria
nukentėję asmenys siekiantys įgyvendinti savo teisę į žalos atlyginimą.
Žalos atlyginimo problematika pasirinkta todėl, kad žalos atlyginimas yra
viena iš svarbiausių nukentėjusiojo asmens teisių ir laisvių gynimo formų.
Uždaviniai:
1.Atskleisti problemas (kliūtis) su kuriomis susiduria nukentėję
asmenys įgyvendindami savo teisę į žalos atlyginimą;
2.Atskleisti nukentėjusiojo teisės į žalos atlyginimą garantijas;
3.Išanalizuoti baudžiamajame procese numatytą žalos atlyginimo mechanizmą;
4.Atskleisti nukentėjusiojo teises ir jų gynimo būdus baudžiamajame procese.
Objektas
Nukentėjusiojo teisių ir jų gynimo teisinis reglamentavimas
baudžiamajame procese.; nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo teisinės problemos.